Voruta: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Gugis (aptarimas | indėlis)
pertvarkytas iš esmės
Gugis (aptarimas | indėlis)
gerokai papildžiau etc.
Eilutė 1:
[[Image:Mindaugas Lithuania (Voruta).png|thumb|250 px|Vorutos pilies lokalizacija (pagal T. Baranauską)]]
[[Image:Seimyniskeliai hillfort.jpg|thumb|250 px|Šeiminyškėlių piliakalnis (spėjama Vorutos pilies vieta)]]
'''Voruta''', [[Volynės metraštis|Volynės metraštyje]] ties [[1251]] m. paminėta Lietuvoslietuvių karaliaus[[pilis]], kurioje [[MindaugasLivonijos ordinas|MindaugoLivonijos ordino]] piliskariuomenės dalinio remiamas [[Mindaugas]] apie 1251 m. vidurį apsigynė nuo vidaus kare prieš jį kovojusių lietuvių kunigaikščių ir jiems talkinusios Haličo-Volynės valstybės kariuomenės. Dalies istorikų laikoma svarbiausia ar viena svarbiausių Mindaugo rezidencijų, tyrinėtojų mėgėjų − Mindaugo laikų Lietuvos sostine.
 
Autentiška vietovardžio forma nežinoma, neaiški ir jo kilmė; anot [[Kazimieras Būga|K. Būgos]], [[lietuvių kalba|liet.]] žodis *''voruta'' kadaise galėjęs reikšti tiesiog „pilį“ ar „medinę tvirtovę“.
 
Iš vokiškų bei rusėniškų šaltinių žinoma, kad Lietuvoje vykstant [[1249]]–[[1254]] m. vidaus karui tarp Mindaugo ir [[Tautvilas|Tautvilo]] šalininkų, Mindaugui [[1250]]-1251 m. žiemą pavyko patraukti savo pusėn Livonijos ordiną, kuris nuo 1249 m. rudens (?) buvo vienas svarbiausių Tautvilo rėmėjų; greičiausiai Lietuvos ir Livonijos pasienyje įvykusio Mindaugo ir Vokiečių ordino Livonijos krašto magistro Andriaus Štirijiečio susitikimo metu (ar šiek tiek vėliau) magistras Mindaugui davė raitų ordino [[arbaletas|arbaletininkų]] būrį, − galimas daiktas, kad būtent šis būrys vėliau padėjo Mindaugui nutraukti Tautvilo surengtą Vorutos apgultį. Volynės metraštyje pasakojama, kad po Mindaugo ir Andriaus Štirijiečio susitaikymo „[...] Tautvilas atbėgo į Žemaičius, pas savo avyną [[Vykintas|Vykintą]]; paėmė [[jotvingiai|jotvingius]] ir [[Žemaitija|žemaičius]] ir Danilo pagalbą, kurią Danilas jam anksčiau buvo davęs [ir] žygiavo prieš Mindaugą. O Mindaugas susiruošė ir sumanė nesikauti su jais atvirai, bet įėjo į pilį, vardu Voruta, ir išsiuntė naktį [prieš juos] savo svainį, ir [tas] išvaikė ir [[rusėnai|rusėnus]], ir [[jotvingiai|jotvingius]]. O ryte išjojo vokiečiai su arbaletais, ir puolė juos rusėnai ir [[polovcai]] su strėlėmis ir jotvingiai su ietimis, ir vaikėsi [vieni kitus] lauke tarsi žaisdami<ref>T. y. tarsi riterių turnyre</ref>; iš ten [Tautvilas] grįžo į Žemaičius.“.
Istorikams bandant nustatyti bent apytikslę Vorutos piles vietą, iki šiol išsakyta net keliolika viena kitai iš esmės prieštaraujančių versijų; pastaruoju metu istorikas T. Baranauskas Vorutą siūlo lokalizuoti dab. Šeimyniškėlių piliakalnyje.
 
Istorikams bandant bent apytiksliai nustatyti Vorutos piles vietą, iki šiol išsakyta net keliolika viena kitai prieštaraujančių šios piles lokalizacijos versijų; pastaruoju metu istorikas [[Tomas Baranauskas|T. Baranauskas]] ir archeologas [[Gintautas Zabiela|G. Zabiela]], remdamiesi šalia Šeimyniškėlių piliakalnio tekančio upelio (''Varutis''/''Varutė'', ''Varelis'', ''Variukas'') ir Vorutos pilies pavadinimų panašumu, rašytojo [[Antanas Vienuolis|A. Vienuolio]] perteikta vietos gyventojų žodine tradicija bei archeologinių tyrimų duomenimis, Vorutą siūlo lokalizuoti dab. [[Šeimyniškėlių piliakalnis|Šeimyniškėlių piliakalnyje]]<ref>A. Vienuolio liudijimu, šis piliakalnis vietos gyventojų dar vadintas „Varutės kalnu“.</ref> (Anykščių rajone), kuriame XIII a. viduryje ir antrojoje pusėje stovėjo tipiška medinė valstybinė [[pilis]], pastatyta apie XIII a. vidurį iki tol negyventoje vietoje (1935 m. Vorutą šiame piliakalnyje lokalizavo ir latvių etnologas bei kalbininkas [[Eduardas Volteris|E. Volteris]]).
 
 
 
==Nuorodos==
== Išnašos ir nuorodos ==
* [http://viduramziu.lietuvos.net/pilys/voruta.htm Tomas Baranauskas. Vorutos pilis.]
 
<references/>
 
* [http://viduramziu.lietuvos.net/pilys/voruta.htm TomasT. Baranauskas. apie Vorutos pilis.pilį]
{{Ist-stub}}