Voruta: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
pertvarkytas iš esmės |
gerokai papildžiau etc. |
||
Eilutė 1:
[[Image:Mindaugas Lithuania (Voruta).png|thumb|250 px|Vorutos pilies lokalizacija (pagal T. Baranauską)]]
[[Image:Seimyniskeliai hillfort.jpg|thumb|250 px|Šeiminyškėlių piliakalnis (spėjama Vorutos pilies vieta)]]
'''Voruta''', [[Volynės metraštis|Volynės metraštyje]] ties [[1251]] m. paminėta
Autentiška vietovardžio forma nežinoma, neaiški ir jo kilmė; anot [[Kazimieras Būga|K. Būgos]], [[lietuvių kalba|liet.]] žodis *''voruta'' kadaise galėjęs reikšti tiesiog „pilį“ ar „medinę tvirtovę“.
Iš vokiškų bei rusėniškų šaltinių žinoma, kad Lietuvoje vykstant [[1249]]–[[1254]] m. vidaus karui tarp Mindaugo ir [[Tautvilas|Tautvilo]] šalininkų, Mindaugui [[1250]]-1251 m. žiemą pavyko patraukti savo pusėn Livonijos ordiną, kuris nuo 1249 m. rudens (?) buvo vienas svarbiausių Tautvilo rėmėjų; greičiausiai Lietuvos ir Livonijos pasienyje įvykusio Mindaugo ir Vokiečių ordino Livonijos krašto magistro Andriaus Štirijiečio susitikimo metu (ar šiek tiek vėliau) magistras Mindaugui davė raitų ordino [[arbaletas|arbaletininkų]] būrį, − galimas daiktas, kad būtent šis būrys vėliau padėjo Mindaugui nutraukti Tautvilo surengtą Vorutos apgultį. Volynės metraštyje pasakojama, kad po Mindaugo ir Andriaus Štirijiečio susitaikymo „[...] Tautvilas atbėgo į Žemaičius, pas savo avyną [[Vykintas|Vykintą]]; paėmė [[jotvingiai|jotvingius]] ir [[Žemaitija|žemaičius]] ir Danilo pagalbą, kurią Danilas jam anksčiau buvo davęs [ir] žygiavo prieš Mindaugą. O Mindaugas susiruošė ir sumanė nesikauti su jais atvirai, bet įėjo į pilį, vardu Voruta, ir išsiuntė naktį [prieš juos] savo svainį, ir [tas] išvaikė ir [[rusėnai|rusėnus]], ir [[jotvingiai|jotvingius]]. O ryte išjojo vokiečiai su arbaletais, ir puolė juos rusėnai ir [[polovcai]] su strėlėmis ir jotvingiai su ietimis, ir vaikėsi [vieni kitus] lauke tarsi žaisdami<ref>T. y. tarsi riterių turnyre</ref>; iš ten [Tautvilas] grįžo į Žemaičius.“.
Istorikams bandant bent apytiksliai nustatyti Vorutos piles vietą, iki šiol išsakyta net keliolika viena kitai prieštaraujančių šios piles lokalizacijos versijų; pastaruoju metu istorikas [[Tomas Baranauskas|T. Baranauskas]] ir archeologas [[Gintautas Zabiela|G. Zabiela]], remdamiesi šalia Šeimyniškėlių piliakalnio tekančio upelio (''Varutis''/''Varutė'', ''Varelis'', ''Variukas'') ir Vorutos pilies pavadinimų panašumu, rašytojo [[Antanas Vienuolis|A. Vienuolio]] perteikta vietos gyventojų žodine tradicija bei archeologinių tyrimų duomenimis, Vorutą siūlo lokalizuoti dab. [[Šeimyniškėlių piliakalnis|Šeimyniškėlių piliakalnyje]]<ref>A. Vienuolio liudijimu, šis piliakalnis vietos gyventojų dar vadintas „Varutės kalnu“.</ref> (Anykščių rajone), kuriame XIII a. viduryje ir antrojoje pusėje stovėjo tipiška medinė valstybinė [[pilis]], pastatyta apie XIII a. vidurį iki tol negyventoje vietoje (1935 m. Vorutą šiame piliakalnyje lokalizavo ir latvių etnologas bei kalbininkas [[Eduardas Volteris|E. Volteris]]).
== Išnašos ir nuorodos ==
* [http://viduramziu.lietuvos.net/pilys/voruta.htm Tomas Baranauskas. Vorutos pilis.]▼
<references/>
{{Ist-stub}}
|