Žemaitkiemis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Anuliuotas naudotojo Special:Contributions/Qwarc (User talk:Qwarc) darytas keitimas 863033 |
||
Eilutė 6:
| sav = Ukmergės rajonas
| sen = [[Žemaitkiemio seniūnija]]
| gyv =
| PL=55|PM=18|PS=20|IL=24|IM=58|IS=40
| kirčl = {{vietovardis1|Žemaĩtkiemis|Žemaĩtkiemio|Žemaĩtkiemiui|Žemaĩtkiemį|Žemaĩtkiemiu|Žemaĩtkiemyje}}
Eilutė 15:
==Istorija==
Istorijos šaltiniuose Žemaitkiemio vardas minimas nuo [[XV a]]. Vietos vardas galėjo kilti atkeliavus iš Žemaitijos lietuviui ir įkūrus čia žemaičio kiemą arba nuo žemai prie ežero įkurto kiemo.
Nuo senų laikų minimas Žemaitkiemio dvaras. [[XVI a]]. Žemaitkiemis priklausė Radvilams.
[[1683]] m. atvykęs jėzuitų pamokslininkas Jokūbas Levinskis rado čia daug pagonybės apraiškų.
[[1722]] m. miestelis gavo turgaus (teises) prekymiesčio privilegiją.
[[1777]] m. Žemaitkiemyje įkurta parapijinė [[mokykla]].
Kad žemaitkiemėnai buvo drąsūs byloja epas - poetinis pasakojimas, apie tai, kaip miestelio ir apylinkių gyventojai kariavo su caro valdžia dėl bažnyčios statybos.
Tautinis lietuvių atgimimas Žemaitkiemyje ir jo apylinkėse reiškėsi [[XIX a]]. pabaigoje, kada Žemaitkiemį pasiekdavo draudžiama spauda. Nuo 1905 m atgavus lietuvišką spaudą, lietuviška veikla suaktyvėjo. Tarpukaryje Žemaitkiemyje veikė įvairios organizacijos ir sąjungos. Kūrėsi ūkininkai ir dvarai aplink Žemaitkiemį - Valų dvaras, Girlaukio dvaras su vandens malūnu.
[[1910]] metais Žemaitkiemyje buvo surengtas pirmas viešas lietuviškas vaidinimas. [[1923]] metais buvo įkurta valsčiaus savivaldybė, įsteigtas paštas, smulkaus kredito unija, kelios krautuvės.
Žemaitkiemis garsėja savo meteoritų “lietumi”, kuris [[1933]]m vasario 2 d. iškrito šiose apylinkėse. Iš dangaus krentantys akmenys nusėjo maždaug 3 -7,5 km elipsės formos teritoriją. Dangus griaudėjo, žaibavo. Per stebuklą niekas nenukentėjo. Oficialiais duomenimis surinkta 21 gabalas meteoritų, kurie kiekvienas svėrė apie 42 kg. Tokios cheminės sudėties meteoritų daugiau žemėje iki šiol nerasta.
Okupacijų metais Žemaitkiemis neteko daug gyventojų: vieni išvežti į Sibirą, kiti išėjo į mišką, kur dauguma žuvo už Lietuvos nepriklausomybę, kiti mirė ar žuvo dėl įvairių priežasčių.
[[1959]] metais miestelyje gyveno 153 gyventojai, nors 1923m – 309 gyventojai.
[[2006]] metais miestelyje gyvena 296 gyventojai, veikia pagrindinė dešimtmetė mokykla, Šv. Kazimiero parapijos bažnyčia, poeto Vlado Šlaito namelis - muziejus, seniūnija , biblioteka, paštas, ambulatorija, 2 parduotuvės.
==Bažnyčios Istorija==
Pirmoji Žemaitkiemio [[bažnyčia]] pastatyta [[1586]] m. jėzuitų ordino, kuris nuo [[1581]] m. įsikūrė Žemaitkiemyje, iniciatyva. Įdomu tai, jog jėzuitai Žemaitkiemyje kovojo ne su protestantizmu, kaip tuo metu kituose Europos kraštuose, o su pagonybės liekanomis, kurias jie registravo ir aprašinėjo.
Bažnyčiai parinktas Šv. Kazimiero titulas. Spėjama, kad tai pirmoji bažnyčia Lietuvoje kuriai suteiktas šio šventojo vardas. [[1892]] m. Žemaitkiemio bažnyčia sudegė. Pasklidus žiniai, kad rusų valdžia toje vietoje ruošiasi statyti cerkvę, žemaitkiemėnai per naktį atstatė bažnyčią, panaudodami tam išardytos senosios Želvos bažnyčios medžiagas. Kunigas Gulbinas caro valdžios už tai buvo 3 metams ištremtas į [[Kalugą]], nubausti ir bažnyčią statę ūkininkai, bet bažnyčia išliko. Dabartinę neobarokinę mūrinę bažnyčią 1899-1902 m. parapijiečių remiamas pastatė kun. Antanas Jucevičius.
Bažnyčioje yra [[XIX a]]. paveikslas "[[Švč. M.Marijos žengimas į dangų]]", XIX a. medinės skulptūros "[[Jėzus Nazarietis]]", "[[Prisikėlęs Kristus]]", kitų religinio meno kūrinių.
{{ltunavigacija
| |||