Piktžolė

Piktžolės - augalai, augantys tose pačiose dirvose su kultūriniais augalais ir konkuruojantys su jais. Piktžolės stelbia kultūrinius augalus, konkuruoja su jais dėl vandens, mineralinių medžiagų. Piktžolėtose dirvose kultūriniai augalai prastai auga ir gali visiškai išnykti. Dėl piktžolių poveikio mažėja derlius, prastėja jo kokybė, derlių užteršia piktžolių sėklos ir vegetatyvinės dalys.

Trumpaamžės piktžolės

Trumpaamžės piktžolės gyvena iki 2 metų. Per vystymosi ciklą subrandina sėklas, jas išbarsto, o vėliau sunyksta. Tokios piktžolės sudaro 2/3 visų Lietuvos pasėlių piktžolių. Pagal mitybos būdą trumpaamžės piktžolės skirstomos į tris gupes:

• Neparazitinės piktžolės. Jos vykdo fotosintezę, pačios iš dirvos apsirūpina vandeniu ir mineralinėmis medžiagomis.
  • Vasarinės piktžolės - Jos paprastai dygsta pavasarį, iki rudens ar greičiau subrandina sėklas, o po to sunyksta. Rudenį ar antroje vasaros pusėje sudygusios vasarinės piktžolės žiemą paprastai iššąla.
    Tai daržinė žliūgė (Stellaria media), baltoji balanda (Chenopodium album), dirvinė aklė (Galeopsis tetrahit), svėrė (Raphanus raphanistrum), dėmėtasis rūgtis (Polygonum persicaria), garstukas (Sinapis arvensis), vijoklinis pelėvirkštis (Fallopia convolvulus), paprastoji rietmenė (Echinochloa crus-galli) ir kt.
  • Žiemojančios piktžolės. Jos sudygsta antroje vasaros pusėje ar rudenį, peržiemoja skrotelės tarpsnyje, pavasarį sužydi ir subrandina sėklas. Jei sudygsta pavasarį, tai auga kaip vasarinės piktžolės - subrandina sėklas ir jas išbarsto tais pačiais metais. Kai kurios piktžolių rūšys auga ir kaip vasarinės, ir kaip žiemojančios piktžolės.
    Tai dirvinė čiužutė (Thlaspi arvense), smalkinis tvertikas (Erysimum cheiranthoides), bekvapis šunramunis (Tripleurospermum inodorum), trikertė žvaginė (Capsella bursa-pastoris), dirvinė našlaitė (Viola arvensis), rugiagėlė (Centaurea cyanus) ir kt.
  • Žieminės piktžolės. Prisitaikiusios augti su žiemkenčiais. Joms būtinas žiemojimas, nes tik tada subrandina sėklas. Pavasarį sudygusios žieminės piktžolės nesubrandina sėklų.
    Tai dirvinė smilguolė (Apera spica-venti), ruginė dirsė (Bromus secalinus).
  • Dvimetės piktžolės. Gyvenimo ciklas trunka dvejus metus. Pirmaisiais metais išaugina skroteles, kurios peržiemoja. Pavasarį išauga stiebas, augalas sužydi ir subrandina sėklas.
    Tai paprastoji morka (Daucus carota) ir kt.
• Pusiau parazitinės piktžolės. Jų šaknys trumpos, turi čiulptukus, kuriais čiulpia maisto medžiagas iš gretimų augalų šaknų. Jei šalia nėra augalo, iš kurio galėtų siurbti medžiagas, pusiau parazitinės piktžolės pačios siurbia mineralines medžiagas iš dirvos ir vykdo fotosintezę, pasisavinti maisto medžiagas iš dirvos ir vykdyti fotosintezę, nes turi žalius lapus, stiebus ir šaknis.
  Tai didysis barškutis (Rhinanthus serotinus)
• Parazitinės piktžolės. Neturi žalių lapų ir šaknų, nevykdo fotosintezės. Stiebai besivyniojantys. Į parazituojamą augalą įaugina čiulptukus, kuriais siurbia jo pagamintas maisto medžiagas.
  Tai dobilinis brantas (Cuscuta trifolii)

Daugiametės piktžolės

Gyvenimo ciklas trunka daugiau nei du metus. Atšalus orams, daugiamečių piktžolių antžeminė dalis apmiršta, o pavasarį iš požeminių organų jos vėl atželia. Daugiametės piktžolės dauginasi sėklomis ir vegetatyviai.

Nuorodos

• SVARBIAUSIOS LIETUVOS PIKTŽOLĖS