Jurgis Pabrėža: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
Jurgis Pabrėža mokyklą yra baigęs Kretingoje, po jos studijavo Vyriausioje Lietuvos mokykloje – [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]], kur mokėsi istorijos, medicinos, botanikos, chemijos, teisės ir teologijos dalykų. Buvo įsitraukęs į Tado
▲Kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XIX amžiaus švietėjų .
▲'''Gyvenimas'''
▲Jurgis Pabrėža mokyklą yra baigęs Kretingoje, po jos studijavo Vyriausioje Lietuvos mokykloje – [[Vilniaus universitete]], kur mokėsi istorijos, medicinos, botanikos, chemijos, teisės ir teologijos dalykų. Buvo įsitraukęs į Tado Kosciuškos vadovaujamą sukilimą. 1794 metais tapo Varnių kunigų seminarijos klieriku. Po dviejų metų įšventintas į kunigus .
Jurgiui Pabrėžai teko kunigauti daugelyje žemaičių krašto parapijų: Šiluvoje, Raudėnuose, Tveruose, Kretingoje, Kartenoje, Plungėje. Be to jis daug keliavo - rinko istorinę, etnografinę medžiagą, botanikos eksponatus. Visoje Žemaitijoje buvo pagarsėjęs kaip puikus pamokslininkas. Savo kalbas jis atsakingai ruošdavo, remdavosi Biblijos tekstais, mintis pagrįsdavo istoriniais, etnografiniais faktais .
eilutė 21 ⟶ 12:
Be visa ko, Jurgis Pabrėža gydydavo žmones. Iš viso yra išlikę 17 jo rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, jų simptomai, gydymas .
Jurgis Pabrėža talkino leidžiant istorinius veikalus. Produktyvus bendradarbiavimas vyko su [[Simonas Daukantas|Simonu Daukantu]] ir vyskupu [[Motiejus Valančius|Motiejumi Valančiumi]].
Yra likęs negausus Jurgio Pabrėžos literatūrinių veikalų palikimas. Ypač liaudies buvo pamėgti jo eilėraščiai.
Jurgio Pabrėžos atminimas įamžintas Kretingoje. Daugelis miesto gyventojų laiko tėvą Ambraziejų šventuoju, lanko jo kapą, meldžia jo užtarimo nuo ligų ir nelaimių. Broliai [[pranciškonai]] dar prieš karą ant kunigo kapo pastatė koplytėlę ir pradėjo rinkti medžiagą Jurgio Pabrėžos beatifikacijai. 1993 metais išleista pranciškono Tėvo Viktoro Gidžiūno parašytą monografiją „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771-1849)“. Tais pačiais metais priešais vienuolyną ir bažnyčią iškilo Jurgio Pabrėžos paminklas, kurio autorius – skulptorius A. Bosas. Žymaus kunigo vardu pavadinta Kretingoje gimnazija, prie jos stovi medžio paminklas Jurgiui Pabrėžai, mieste yra jo vardo gatvė.
[[Vaizdas:vienuolynas.jpg|thumb|Vienuolynas]]
|