Dabartinė Mianmaro ekonomika yra mišri. Privatus sektorius dominuoja žemės ūkyje, lengvojoje pramonėje ir transporto srityje, o karinė valdžia kontroliuoja energetiką, sunkiąją pramonę ir prekybą ryžiais.
Mianmaras 1987 metais buvo pripažintas mažiausiai išsivysčiusia šalimi 1987.<ref>{{cite web|date=2005 |url=http://www.un.org/special-rep/ohrlls/ldc/list.htm |title=List of Least Developed Countries |publisher=UN-OHRLLS }}</ref> Dažnai Mianmaro karinės pajėgos yra privačių įmonių bendrasavininkas arba netiesioginis savininkas. Paskutiniais metais [[Kinija]] ir [[Indija]] pabandė sustiprinti ryšius su Mianmaro valdžia, siekdamos ekonominės naudos. Daugelis šalių, įskaitant [[JAV]], [[Kanada|Kanadą]] ir [[ES|Europos Sąjungą]], taiko Mianmarui prekybos ir investavimo sankcijas. Daugiausia užsienio investicijų atkeliauja iš Kinijos, [[Singapūras|Singapūro]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]], Indijos ir [[Tailandas|Tailando]].<ref>{{cite news | first =David | last =Fullbrook | url =http://www.atimes.com/atimes/Southeast_Asia/FK04Ae03.html | title =So long US, hello China, India | publisher =Asia Times | date =2004-11-04 | accessdate =2006-07-14}}</ref>
Per vienuolika metų, nuo 1989 m. iki 1999 m., Mianmaro karinė valdžia bandė atgaivinti ekonomiką po trijų dešimtmečių griežto centralizuoto planavimo, tačiau paskutiniu metu režimas nutraukė šias pastangas. Nepaisant to, privatus sektorius auga, nors ir lėtai.{{Faktas|date=February 2007}}