20:12, 9 rugsėjo 2007 versija taisyti AndriuZ (aptarimas \| indėlis) 1 439 keitimai S wf ← Prieš tai darytas keitimas		20:25, 9 rugsėjo 2007 versija taisyti anuliuoti AndriuZ (aptarimas \| indėlis) 1 439 keitimai klaidinantis teiginys iškeltas į aptarimą Kitas pakeitimas →
Eilutė 5: Skystyje yra [[tirpimas\|ištirpusių]] [[dujos\|dujų]], kurios mažais burbulais kaupiasi ant indo dugno, sienelių, skystyje esančių [[dulkės\|dulkelių]]. [[Kaitinimas\|Kaitinamas]] skystis pro burbulo sieneles [[garavimas\|garuoja]] į jo vidų. Burbulo [[tūris]] didėja, kartu didėja ir [[Archimedo jėga]], kelianti jį aukštyn. Patekęs į šaltus viršutinius sluoksnius, burbulas susitraukia (nes mažėja [[garai\|garų]] slėgis) ir galiausiai visiškai pranyksta. Kai skystis sušyla, burbulas didėdamas iškyla į skysčio paviršių ir susprogsta. Skystis pradeda ''virti'', kai garų slėgis burbuluose susilygina su [[Slėgis\|slėgiu]] skystyje. Slėgį skystyje sudaro [[Oras\|oro]] slėgis skysčio paviršiuje (išorinis [[slėgis]]) ir hidrostatinis skysčio stulpelio slėgis. Šią sąlygą atitinkanti [[temperatūra]] vadinama skysčio [[virimo temperatūra]]. Virimo metu [[Kinetinė energija\|kinetinė]] molekulių energija viršija tarpmolekulinius ryšius, buvusius skystyje. Jei [[medžiaga]]i toliau suteikiamas [[šiluma\|šilumos]] kiekis, tai jos [[temperatūra]] virimo metu nedidėja – [[energija]] panaudojama išlaisvinti [[molekulė\|molekules]] ([[garavimas\|garavimui]]). Kai visos skysčio molekulės virsta [[garai]]s, garų temperatūra pradeda didėti. == Taip pat žiūrėkite ==

Virimas: Skirtumas tarp puslapio versijų