Utmanas ibn al-Afanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

▲'''Utmanas ibn al-Afanas''' (kai kuriuose šaltiniuose - Osmanas ibn Afanas) - vienas iš pirmųjų [[Mahometas|Mahometo]] šalininkų ir jo žentas. Trečiasis musulmonų kalifas, valdęs 644 - 656 m., tačiau sumanumu nusileidęs savo pirmtakams [[Abu Bakras|Abu bakrui]] ir [[Umaras ibn al-Katabas|Umarui ibn al-Katabui]]. Jo politika, kaltinama [[nepotizmas|nepotizmu]], paskatino sukilimą, per kurį jis pats buvo nužudytas.

▲'''Utmaną ibn al-Afaną''' [[kalifas|kalifu]] išrinko šeši [[Mahometas|Pranašo]] bendražygiai. Jis buvo silpnesnio charakterio nei ankstesnieji kalifai, tačiau per pirmuosius šešerius jo valdymo metus musulmonų bendruomenė (umma) ir toliau klestėjo. Sumanaus valdymo dėka musulmonai užkariavo naujų teritorijų: atkariavo [[Kipras|Kiprą]] iš [[Bizantija|Bizantijos]], Šiaurės Afrikoje jų pajėgos pasiekė [[Tripolis|Tripolį]], Rytuose užėmė didelę dabartinės [[Armėnija|Armėnijos]] dalį, musulmonų valdžią įtvirtino iki pat [[Oksas|Okso]] upės [[Iranas|Irane]], [[Heratas|Herato]] [[Afganistanas|Afganistane]] ir [[Sindas|Sindo]] [[Indija|Indijoje]].

▲Nepaisant šių pergalių, karių tarpe augo nepasitenkinimas dėl pasikeitusio gyvenimo: per keletą metų jie iš klajoklių tapo profesionaliais kariais. Vasarą leisdavo kariaudami, žiemą - gyvendami [[įgulos miestai|įgulos miestuose]]. Dėl padidėjusių atstumų karo žygiai pareikalaudavo labai daug jėgų, o grobis būdavo mažesnis. Utmanas buvo ypač nepopuliarus [[Kūfa|Kūfoje]] ir [[Fustatas|Fustate]], nes ir toliau draudė karvedžiams bei turtingiausioms Mekos šeimoms kurti privačius ūkius tokiose šalyse kaip [[Iranas]]. Umma taip pat piktino ir tai, jog Utmanas, suteikdamas garbingiausius postus, neteikė pirmenybės Medinos musulmonams. Korano deklamuotojams nepatiko reikalavimas įgulos miestuose naudoti vienintelę šventojo teksto versiją.