'''Nedarbinės pajamos''' – paplitusi [[TSRS]] formuluotėpaplitęs terminas, smerkiantismerkiantis įvairius privačius ekonominio aktyvumo būdus. ▼{{gcheck}}
▲'''Nedarbinės pajamos''' – paplitusi [[TSRS]] formuluotė, smerkianti įvairius privačius ekonominio aktyvumo būdus.
Prie nedarbinių pajamų priskirdavobuvo pajamas,priskiriamos kaiptiek pajamos, gautasgautos nusikalstamu būdu (vagystės, kyšininkavimas, vogimas iš valstybės), taiptiek ir pajamastokios, kurios [[laisva rinka|laisvos rinkos]] valstybėse laikomos sąžiningomis. JųŠių pajamų pagrindinis požymis buvo tas, kad jos buvo gaunamos nedirbant žmogui nedirbant valstybiniame sektoriuje (valstybinėje įmonėje ar sankcionuotame valstybiniame kooperatyve).
== Nedarbinių pajamų rūšys ==
* [[Spekuliacija]] – nupirktos prekės sunuperkamos tikslusiekiant jas parduoti didesne kainabrangiau. Tai buvo labai paplitę dėl chroniško [[deficitas|deficito]].
* [[Valiutinės operacijos]] – dažniausiai perkant ar parduodantkeičiant [[Vnešekonombanko čėkiaičekiai|venešekonombanko čekius]] antį rublių[[rublis|rublius]].
* Privati veikla – įvairių paslaugų teikimas: –repetitorių repetitoriaiveikla, butų, namų ir buitinės technikos remontas, darbas privačiose statybose ir t. t. [[Lietuvos TSR]] į tokią veiklą dažniausiai buvo žiūrima pro pirštus, nes tuo labiau buvo paplitę tokie atvejai, kai karininkų soduose dirbo šauktiniai, o vadovų soduose - jų pavaldiniai, už kątai dažniausiai ararba visai negaudavo atlygio, ararba gaudavo tik simbolišką.
* Privatus vežiojimas (tarybiniuose įstatymuose net buvo punktas, kuriamekur buvo teigiama, kad negalima naudoti nuosavo automobilio tiesiogiai uždirbti pinigų).
* Savarankiškas produkcijos pardavimas, kuri išaugintaišaugintos pagalbiniame ūkyje ar nuosavame sode, pardavimas. Lietuvos TSR į tai irgi buvo žiūrima pro pirštus. Iš karto po karo keliskelerius metus buvo leidžiama, o net ir skatinama vežti maisto produktus ir pardavinėti po [[blokada|blokados]] išlikusiame [[Peterburgas|Leningrade]].
* [[Cechovikas|Cechovikų]] veikla – viduje valstybinių gamyklų papildomosviduje organizuota gamybospapildoma organizavimasgamyba, už kurią gauti pinigai buvo paimamipasiliekami sau. Tai labai retas atvejis, nes TSRS laikais buvo labai greitai pagaunami pramoniniųpramoniniu būdu pagamintų prekių pardavinėtojai. Labiausiai buvo paplitęs prekių vogimas iš gamyklų, kuriose patys darbuotojai dirba prekių vogimasdirbo („išnešimas“), sunaudojimui sau ar pardavimui. Buvo nustatytiįprasti tokie tarifai: jei prekė [[deficitas|nedificitinėnedeficitinė]], jos kaina [[juodoji rinka|juodojoje rinkoje]] puselygi pusei valstybinės kainos, jei deficitinė, - tai visa kaina.
* Pagal paskyras pirktų ar taip gautų prekių pardavinėjimas – deficito laikais automobilius buvo galima nusipirkti tik pagal paskyras ([[talonas|talonus]]), todėl jie juodojoje rinkoje buvo brangesni, negu valstybinė kaina. Taip pat dykaiDykai gauti būtaibutai buvo parduodami jasjuos keičiant antį mažesniųmažesnius. Už tokią veiklą nebuvo baudžiama, o tiesiog buvo ribojamas jųbutų ar automobilių gavimas. Paskyrą automobiliui tas pats žmogus galėjo gauti ne dažniau, kaip kas 4 metus, kai kuriemskuriuos butamsbutus buvo uždedamas draudimasdraudžiama keisti.
== Požiūris į Nedarbinesnedarbines pajamas ==
Dažnai paaiškėdavo, kad be valstybės tarpininkavimo buvo galima uždirbti daugiau, negu valstybės buvo nustatytos didžiausios algos. Tai sukeldavo nepasitenkinimą ne tik „kompetentingų organų“, bet ir eilinių piliečių nepasitenkinimą – riboto asmenų skaičiaus aukštos pajamos atrodė kaip socialinės lygybės suardymusuardymas.
== Michailo Gorbačiovo kova su Nedarbinėmisnedarbinėmis pajamomis ==
1986 m. gegužės 15 d. prasidėjo visavisasąjunginė sąjunginė kompanijakampanija stiprinant kovą su Nedarbinėmisnedarbinėmis pajamomis. Tuo pačiu metu ėjovyko masinė Nedarbiniųnedarbinių pajamų kritika visuose laikraščiuose ir nenormaliomisimtasi priemonėmisgriežtų įvairiuosepriemonių įvairiose vietose, kurios labai skyrėsi priklausomai nuo vietinių vadovų pažiūrų. Dažnai įvairiuoseįvairiose vietose kompanijakampanija buvo suprasta kaip kova prieš repetitorius, geliųgėlių pardavėjus, vairuotojus, keleivių pavėžėjusvežėjus, Vidurinėje Azijoje - ir prieš naminės duonos pardavėjus vidurinėje Azijoje. KompanijaKampanija greitai buvo nutraukta ir užmiršta dėl tolimesniųvėlesnių atvejųįvykių.
Dažnai šios kompanijoskampanijos nurodymuose buvo tokie punktai <ref> [http://www.knm.ru/?a=news&b=10603 Nurodymas dėl socialinio neteisingumo]</ref>:
{{blockquote}}
* Savarankiškas transporto priemonių naudojimas tikslų uždirbti, nusižengimas užsiimant amatininkyste ir kita individuali veikla“, o taip pat „gyvulių maitinimas duona“ baudžiama nuo baudos iki penkių metų su konfiskacija. ▼{{blockquote}}
▲* Savarankiškas transporto priemonių naudojimas tikslųsiekiant uždirbti, nusižengimas užsiimant amatininkysteamatais ir kita individualiindividualia veikla“ , o taip patbei „gyvulių maitinimas duona“ baudžiama nuobauda arba baudosįkalinimu iki penkiųpenkerių metų su konfiskacijakonfiskavimu.
Įstatymas sudavė pirma visu per tuos, kuriems Nedarbinės pajamos iš savo daržo buvo galimybė prasimaitinti. Kai kuriuose regionuose milicijos saugomi traktoriai griaudavo šiltnamius, naikindavo ankstyvuosius daržovių pasėlius, apkirpdavo sodus, buvo draudžiamas produkcijos pervežimas iš vieno regiono į kitą. Galiausiai buvo sugriauta [[kolūkis|kolūkinė]] rinka. ▼
▲Įstatymas sudavėvisų pirma visu perpaveikė tuos, kuriems Nedarbinėsnedarbinės pajamos iš savo daržo buvo galimybė prasimaitinti. Kai kuriuose regionuose milicijos saugomi traktoriai griaudavo šiltnamius, naikindavo ankstyvuosius daržovių pasėlius, apkirpdavo sodus, buvo draudžiamas produkcijos pervežimas iš vieno regiono į kitą. Galiausiai buvo sugriauta [[kolūkis|kolūkinė]] rinka.
Per interviu Michailas Gorbačiovas maždaug po 20 metų šią kompaniją komentavo taip: <ref>[http://forum.dropball.ru/printthread.php?Board=offtop&main=36462&type=post Gorbačiovas pasakė.]</ref>:
{{blockquote}}
Kova su Nedarbinėmis pajamomis, bendrai, visuomenė užvesdavo mus buk sveikas. Pas mus kas tai, nu, kad mes buvome neturtingi visi, kad teisybė. Vis dėlto, pas mus [[Rusija|Rusijoje]] nei vienas projektas, jei jame nesprendžiamos teisingumo problemos nepraeis. Tai reikia turėti omenį. Mes iš to išėjome ir reagavome. Visuomenė pajautė, kad kažkas pajudėjo, o mes sakėme negalime. Andrėjau, kas ten per kova su Nedarbinėmis pajamomis, kaip tiktai nuomininkai pradėjo geriau dirbti ir pramonėje ir aptarnavimo sferoje ir ypatingai kaime, kaime per metus viena tona pieno primilžis padidėjo. Per metus pridėdavome. Beveik trečdalį. Derlius, kaip taisyklė, po toną pridėdavome. Kai žmogus užinteresuotas, jis vaikšto apie savo darbą ir ant rankų išnešą. Ir ką jus galvojate, prasidėjo, kokia reakcija? – deginti pradėjo fermerinius ūkius. Ugnis nuėjo, „raudonas gaidys“ keliavo pas mus. Todėl mes sakėme visada: tai buvo blogai ir reikia spręsti, to truko ir reikėjo spręsti, tokia rinka ir reikėjo spręsti. Antrą, trečią. Bet mes niekada nesakome, kad pats svarbiausia, didžiausias sunkumas tai nuotaikų problema, mūsų mentaliteto, protų. Aš galvoju, kad tokį uždavinį mes kaip tik ir nesugebėjome išspręsti, kad padengtume supratimą ir palaikymą iki galo [[persitvarkymas|persitvarkymo]] [[idėja|idėjų]].
{{blockquote}}
== Istorija ==
Pirmą kartą pasakymasterminas „Nedarbinės„nedarbinės pajamos“ ({{anglvok|Arbeits- und müheloses Einkommen}}) sutinkamos [[Nacionalsocializmas|Nacionalsocialistinėje]] [[vokiečiai|vokiečių]] darbininkų partijoje 1920 metais.
== Išnašos ==
<references/>
| 