Privati miškų nuosavybė Lietuvoje: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
Pagonis (aptarimas | indėlis)
+links; liet.
Eilutė 1:
Pirmosios rašytinės žinios apie '''[[Miškas|miškų]] nuosavybę''' siekia '''Lietuvos''' didžiojo kunigaikščio [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] laikus. [[1957]] metais išleisto [[Valakų įstatymasreforma|Valakų įstatymo]] pagrindu buvo išskirti miškai kaip nuosavybės[[nuosavybė]]s forma.
 
Iki [[1920]] m. žemės reformos Lietuvoje dominavo privati miškų nuosavybė. Privačių miškų savininkai valdė apie 65 % visų šalies miškų.
 
[[1919]]-[[1937]] metais, vykstant zemesžemės reformai, iš privačių miškų savininkų į valstybinį miškų fondą buvo perimta miško žemė. [[1938]] m. privačių miškų liko apie 16 %.
 
[[1940]] m. dalis privačių miškų buvo nacionalizuota [[Sovietų sąjunga|Tarybų valdžios]].
 
[[Nacių okupacija Lietuvoje|Vokiečių okupacijos metais]] (1942[[1941]]-[[1944]]) didesnei daliai ūkininkų buvo grąžinti tarybų valdžios nusavinti miškai. Apie [[1950]] m. privačių miškų Lietuvoje nebeliko. Visos privačios valdos buvo nusavintos ir apie 80 % miškų priskirta žemės ūkio įmonėms.
 
[[Nepriklausomos Lietuvos istorija|Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę]], dalis miškų vėl tapo privačiais. Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, priimtame [[1994]] m., miškai pagal nuosavybės forma skirstomi į privačius ir valstybinius.
 
Privatūs miškai yra nepakankami prižiūrimi lyginant su valstybiniais – privačių miškų savininkai neskiria lėšų rekreacinių objektų įrengimui, priešgaisrinei apsaugai, neskubama miškų atkurti, prižiūrėti, ugdyti, padaugėjo piktnaudžiavimo atvejų miško kirtimo srityje.
 
[[Kategorija:Miškų ūkis]]
 
[[Kategorija:Lietuvos teisės istorija]]