Ceklis: Skirtumas tarp puslapio versijų

130 pridėta baitų ,  prieš 14 metų
S
nėra keitimo aprašymo
S (robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas))
SNo edit summary
'''Cẽklis''' (kartais sulietuvintai vadinamas kaip '''Keklys''') senojo [[Kuršas|Kuršo]] žemė (''terra'') dabartinės [[Žemaitija|Žemaitijos]] šiaurės vakaruose tarp [[Venta (upė)|Ventos upės]] ir [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]]. Ceklis buvo didžiausia žemė pietiniame [[Kuršas|Kurše]] – jos plotas siekė apie 2500 km².
 
Ceklio vardas pirmą kartą paminėtas 1252 [[Kalavijuočių ordinas|Livonijos]] magistro sutartyje su Kuršo vyskupu dėl [[Klaipėdos pilis|Klaipėdos pilies]] statymo, kartu su kitomis trimis pietų Kuršo žemėmis – [[Mėguva]], [[Pilsotas|Pilsotu]] ir [[Duvzarė|Duvzare]]. 1253 m. [[balandžio 4]] d. [[Kuldyga|Kuldygoje]] Kuršo vyskupas Henrikas ir [[Livonija|Livonijos]] ordino atstovai patvirtino Kuršo dalybų rezultatus. Buvo sudaryti du dalybų aktai, kurių antrasis skirtas Pietų Kuršo žemėms, kuriose ordino administracija dar nebuvo įsikūrusi – Mėguvai, Pilsotui, Duvzarei, Cekliui ir „[[Žemė tarp Skrundos ir Žiemgalos|Žemei tarp Skrundos ir Žiemgalos]]“.
 
==Ribos==
Iš Kuršo dalybų aktų, kur gausiai minimi vietovardžiai, gana tiksliai atsekamos ir sričių ribos. Dalis tuomet paminėtų pavadinimų nėra sutapatinti su dabartinėmis vietovėmis. Ceklio žemėje minimos šios dabartinės vietovės: [[Alsėdžiai]], [[Apuolė]], [[Babrungėnai]], [[Biržinėnai]], [[Duobėnai]], [[Dusai]], [[Imbarė]], [[Gandinga]], Gardė (dab. [[Žemaičių Kalvarija]]), [[Gelindėnai]], [[Gėsalai]], [[Griežė]], [[Grūstė]], [[Kartena]], [[Lekemė]], Liepžemis (dab. [[Lieplaukė]]), [[Luoba]], [[Medingėnai]], [[Mosėdis]], [[Nevarėnai]], [[Notėnai]], [[Rietavas]], [[Skuodas]], [[Viešvėnai]]. Pagal vietovardžius nustatytas ribas galima tikslinti remiantis archeologiniais šaltiniais.
 
Šiaurėje Ceklis ribojosi su Duvzare ir [[Bandava]], o pati riba, ypač tarp Skuodo ir Griežės daugmaž sutapo su dabartine Lietuvos-Latvijos siena. Ar trikampis tarp [[Vadakstis|Vadaksties]] ir Ventos upių buvo dar Ceklio ar Skrundos-Žiemgalos dalis nėra aišku. Toliau nuo Ventos aukštupio Ceklio riba eina pietvakarių kryptimi pro Luokę ir Rietavą iki [[Veiviržas|Veiviržo]] upės maždaug dabartinių [[Veiviržėnai|Veiviržėnų]] apylinkėse. Pietryčiuose nuo kuršių gyveno žemaičiai. Linija [[Kretinga]]-Įpiltis sudarė vakarinę Ceklio ribą, skyrusią šią žemę nuo [[Pilsotas|Pilsoto]] ir [[Mėguva|Mėguvos]]. Pietinė Ceklio riba ėjo Minijos upe iki jos intako Skinijos. Anot [[Vladas Žulkus|V. Žulkaus]], labiausiai į pietus nutolusi Ceklio vieta buvo [[Dovilai|Dovilų]] piliakalnis prie [[MInija|Minijos]].
 
Kadangi visos keturios sritys dalybų aktuose vadinamos „dar nedirbamomis“ (''terrae iam incultae'') ir gretinamos su „gyvenamomis“ (''terrae inhabitatae'') šiaurinėmis sritimis, tai matyt jų gyventojų skaičius XIII a. buvo nedidelis. Tai patvirtintų ir tai, kad derybų metu šios žemės figūruoja jau kaip nukariautos, nors jokių žygių prieš jas šaltiniuose nėra.
34 231

pakeitimas