Ajakas

Graikų mitologijoje Ajakas - Aeginos salos karalius, Dzeuso ir Aeginos sūnus. Su savo žmona Endeise jis susilaukė Telamono ir Pelėjo (Achilo tėvo), o su Psamate - Foko. Jis buvo vienas iš trijų teisėjų Tartare. Ajakas teisė europiečių sielas, bet lemiamą balsą teisiant graikus turėjo Minas.

Pagal Ovidijo „Metamarfonzes“ Ajako karalystę užpuolė baisus maras, todėl jis meldėsi Dzeusui, savo tėvui. Dievų karalius pavertė vietines skruzdeles į žmones mirmidonus. Ajakas buvo ajakidų protėvis.

Jis meldėsi Dzeusui ir taip prikvietė lietų (Izokratas). Pagal Pauzanijų jis padėjo įkurė Dzeusui šventyklą Aeginoje ir padėjo Poseidonui ir Apolonui statyti Trojos sienas.

Mitografai nemini jokių kitų Aeginos salos valdytojų po Ajako. Foko sūnūs Panopėjas ir Krisas paliko Aeginą ir įsikūrė Boetijos vakaruose esančiame regione pavadinimu Fokis.