Lyra: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Image:Lyre1913.jpg|thumb|Moters, grojančios lyra fotografija (1913 m.)]]

'''Lyra''' – [[Senovės Graikija|Senovės Graikų]] styginis muzikos [[instrumentas]], geriausiai pažįstamas iš Senosios [[Antika|Antikos]] laikų. Šiuo instrumentu akomponuodavo senovės graikų deklamacijas.

 

 

Kai kurie lyros patobulintojai kilę iš graikų ajolų arba jonijų kolonijų Azijos pakrantėse (senovės Mažoji Azija, dabartinė Turkija), besiribojančių su Lidijos [[imperija]]. Kai kurie mitų pasakotojai kaip Orfėjus, Musajus ir Tamyris tikėjo, kad yra gimę Trakėje, kitoje graikų kolonijos vietoje. Kisaro pavadinimas (kithara), sugalvotas senovės graikų [[Egiptas|Egipto]] [[mušamieji|mušamiesiems]], atskleidžia panašumus, atpažintus pačių graikų. Senovės Egipto aukso amžius ir tuo pat metu galimas kūrybos amžius buvo anksčiau nei V a. klasikinė [[Graikija]]. Taigi galime manyti, kad [[instrumentas]] egzistavo vienoje iš Graikijos kaimyninių šalių, taip pat Trakėje, Lidijoje ar Egipte ir buvo naudojamas iki-klasikinių Graikijos laikų.

 

==Konstrukcija==

 

Lyros rėmas susideda iš tuščiavidurio karkaso arba garso dėžutės. Iš jos nutęsti du sparnai, kurie irgi gali būti tuščiaviduriai ir yra sulenkti į vidų, o išlinkimo pabaigoje – į išorę. Viršuje jie sujungti skersiniu arba jungu. Kitas skersinis, pritvirtintas prie garso dėžutės, formuoja tiltą, perduodantį stygų vibracijas. Žemiausia nata buvo toliausiai nuo grojančiojo; stygos ilgiu per daug nesiskyrė; žemesnėms [[nata|natoms]] išgauti turbūt buvo daromos storesnės stygos, kaip smuike ir panašiuose šiuolaikiniuose instrumentuose, arba buvo mažiau įtemptos. Stygas gamino iš žarnų ir įtempdavo tarp skersinio ir tilto, arba iki postygio po tiltu. Buvo galima išgauti dvejopą skambesį: vienu atveju, pririšant stygas prie kojelių, kurios sukinėjasi; kitu atveju, sukeičiant stygų vietas virš skersinio; ko gero, abiem atvejais žmonės naudojosi.

 

==Stygų skaičius==

 

Herojiniame amžiuje nebuvo jokių instrumentų, panašių į graikų lyrą. Plutarchas sako, kad [[Olimpas]] ir Terpanderis naudojo tik tris stygas savųjų deklamacijų akompanimentui. Vietoj keturių stygų imta naudoti septynias, o vėliau ir aštuonias padvigubinant tetrakordą, o trikordą, siejamą su heksakordu arba šešiastyge lyra, vaizdavo daug archajiškų graikiškų vazų. Nutapyti vaizdai nėra tikslūs, vazų tapytojai mažai dėmesio skyrė visiškam detalių vaizdavimui; dėl to galima manyti, kad jiems svarbiau buvo nupiešti, nei žinoti tikslų skaičių. Buvo įprasta vaizduoti, kad kaire ranka žmogus liečia stygas, o dešinėje laiko plektrą. Graikų civilizacijoje buvusi didelė laisvė ir įvairios tautos stygavo lyrą kaip norėjo, ką parodo išlikę, antikoje naudoti chromatiniai (pustonių) ir neharmoningi (kvartos) skambesiai, pažymintys gyvybingumą ar azijietišką polinkį į rafinuotumą ir intonacijas.

 

==Modernioji Graikija==

 

==Taip pat žiūrėkite==

Klasikinės graikiškos lyros tipai (angliškai):

 

 

[[en:Lyre]]