Puškaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{šaltiniai}}

 

Šiuos dievukus garbino lietuviai, kuršiai, [[prūsai]], [[Gudija|gudai]] ir kt. Žmonės prašydavo šį dievaitį atsiųsti savo globoje esančius [[Barzdukas|barzdukus]], [[Morkopolas|morkopolus]], [[Gnomas|gnomus]] pripildyti aruodus [[javai|javų]] ir saugoti [[duona|duoną]]. Dėl to Puškaičiui ir jo dievukams svirne naktį būdavo paruošiamas stalas – apkraunamas duona, [[sūris|sūriu]], [[sviestas|sviestu]], [[alus|alumi]]. Jei kas tą maistą pavogdavo, žmonės šaukdavosi dangaus dievo [[Praamžius|Ūkopirmo]] ir žemės dievaičio Puškaičio keršto. Puškaičio ir [[Barstukas|barstukų]] (parstukų) [[kultas]] buvo [[Semba|Semboje]], [[Žemaitija|Žemaitijoje]], [[Kuršas|Kurše]], [[Livonija|Livonijoje]]. Barstukai pasirodydavę šviečiant mėnuliui, dažniausiai juos matydavę ligoniai.

Puškaičio vardas sietinas su senovės graikų ''Panu'' ir kitų indoeuropiečių mitologine tradicija. Yra vardų, turinčių tą pačią šaknį: „pus-“, „puoš-“, pvz., [[Dravidai|dravidų]] ''Pušanas'', kurio vardas siejamas su žydėjimu („pusan“, „pusyati“ – žydėti). Ši kalbinė indoeuropiečių mitologinių būtybių giminystė rodo jų bendrus bruožus, labiausiai pasireiškiančius chtoniniu vaisingumo kultu, kartais su pabrėžtu seksualumu, perteiktu gauruotumu, pasišiaušimu.

 

 

[[Kategorija:Prūsų dievai]]