|
|
|
==Biografija==
1975–1979[[1975]]–[[1979]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] studijavo [[istorija|istoriją]], nuo [[1979]] metųm. Istorijos fakultete dirbo asistentu. 1983–1986[[1983]]–[[1986]] m. – Lietuvos istorijos instituto aspirantas, nuo [[1986]] m. – to paties instituto bendradarbis. [[1991]] m. stažavosi [[Viskonsinas|Viskonsino valstijos]] universitete, [[Madisonas|Madisone]], vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi [[Ilinojus|Ilinojaus]] ir [[Helsinkis|Helsinkio]] universitetuose. Nuo [[1992]] m. – [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Istorijos katedros dėstytojas, nuo [[1997]] m. – profesorius. Buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu, universiteto prorektoriumi aukštosioms studijoms, senato pirmininku. Nuo [[2000]] m. – Lietuvių išeivijos instituto direktorius, Išeivijos studijų centro vadovas.
1986 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Kultūrinis-organizacinis judėjimas Lietuvoje 1831–1863[[1831]]–[[1863]] m.“, po nepriklausomybės atkūrimo ji nostrifikuota. [[1994]] m. apgynė habilitacinę disertaciją „Lietuvių Atgimimo kultūra“.
==Bibliografija==
*E. Aleksandravičius, ''Kas iškirto varnui akį: politikos ir visuomenės kritikos etiudai'', Vilnius : Versus aureus, 2004.
[[kategorijaKategorija:Lietuvos istorikai|Aleksandravičius, Egidijus]]
|