Peškopija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S wz prastinimas
Buras (aptarimas | indėlis)
istorija
Eilutė 1:
[[Image:Peshkopi.jpg|thumb|200px|Preškopijos centras.]]
'''Peškopija''' ([[Albanų kalba|Albanų k.]]: ''Peshkopia'', [[Makedonų kalba|makedonų k.]] ir [[bulgarų kalba|bulgarų k.]]: ''Пешкопеја'') yra vakarinėje [[Albanija|Albanijos]] Respublikos dalyje esančioje [[Dibero apygarda|Dibero apygardoje]] ir [[Dibero sritis|srityje]] įsikūręs nedidelis miestas, apie 187 km nutolęs nuo šalies sostinės [[Tirana|Tiranos]] ir 20 km nuo kaimyninės [[Makedonija|Makedonijos]] Respublikos sienos. Miestas išsidėstęs 41.41° šiaurės ilgumoje ir 20.25° rytų platumoje, kurio plotas yra apie (?) km² ir turintis apie 15,100 gyventojų (2006), kurių absoliučią dauguma sudaro albanai.
 
Miestas įsikūręs kalnuotoje vietovėje, apie 650 m. aukštyje virš jūtrosjūros lygio, abipus [[Juodasis Drinis|Juodojo Drinio]] upės - žemiausioje [[Dibero apygara|Dibero apygardos]] ir [[Dibero sritis|srities]] vietoje. Miesto apylinkės gausios mineralinių gydomųjų versmių ir naudigųjų [[chromas|chromo]] rūdos ir [[marmuras|marmuro]] telkinių, kurie dėl susiklosčiusios ekonominės padėties nėra eksploatuojami. Miesto apylinkėse yra gausu nedidelių ledyninės kilmės ežerų.
==Istorija==
Senovės laikais šios vietovės buvo apgyvendintos senųjųjau nuo akmens amžiaus. Vienos pirmiausių šias teritorijas apgyvendino senosios šių vietų gyventojųgyventojos - [[ilyrai|ilyrų]] genčiųgentys. Peškopija, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių Graikijos, [[Romos imperija|Romos imperijos]] - sudėtyje, kurių kultūra labai smarkiai paveikė vietos gyventojus ir jų kultūrą. Dabartinis miesto pavadinimas yra kildinamas iš senovės [[graikų kalba|graikų kalbos]] žodžio "''episcopi''", reiškiančio "vyskupo sostą", ir nurodančio ankstyvosios krikščionybės klestėjimą [[Balkanų pusiasalis|Balkanų pusiasalyje]]. Nuo VI mūsų eros amžiaus į [[Balkanai|Balkanų]] regioną ėmus skverbtis slavams, palaipsniui ši vietovė buvo apgyvendinta slavų genčių - dabartinių makedonų ir bulgarų protėvių.
 
Dabartinis miesto pavadinimas yra kildinamas iš senovės [[graikų kalba|graikų kalbos]] žodžio "''episcopi''", reiškiančio "vyskupo sostą", ir nurodančio ankstyvosios krikščionybės klestėjimą [[Balkanų pusiasalis|Balkanų pusiasalyje]]. Nuo VI mūsų eros amžiaus į [[Balkanai|Balkanų]] regioną ėmus skverbtis [[slavai|slavams]], palaipsniui ši vietovė buvo apgyvendinta slavų genčių - dabartinių [[makedonai|makedonų]] ir [[bulgarai|bulgarų]] protėvių.
Nuo XIV amžiaus Peškopija atiteko [[Osmanų imperija]]i, kuriai valdant pradėjo plisti islamas, ėmė gausėti albanų persikelėlių ir prasidėjo vietinių slavų albanizacija. 1912 metais, Albanijai paskelbus nepriklausiomybę, šis miestas atiteko pastarajai valstybei. Iki nepriklausomybės paskelbimo, miestas buvo tik nereikšmingas turgaus miestelis, buvęs tik šešėliu kaimyninio [[Makedonija|Makedonijos]] Respublikoje esančio [[Debaras|Debaro]] miesto.
 
Viduriniais amžiais miestas ilgą laiką priklausė [[Bizantija|Bizantijos imperijai]], vėliau [[Bulgarija|Bulgarijos]] ir [[Serbija|Serbijos]] karalystėms, [[Epyro Despotija|Epyro Despotijai]].
 
Nuo XIV amžiaus Peškopija atiteko [[Osmanų imperija]]i, kuriai valdant pradėjo plisti islamas, ėmė gausėti albanų persikelėlių ir prasidėjo vietinių slavų albanizacija., kol galiausiai, 1912 metais, Albanijai paskelbus nepriklausiomybę, šis miestas atiteko pastarajai valstybei. Iki nepriklausomybės paskelbimo, miestas buvo tik nereikšmingas turgaus miestelis, buvęs tik šešėliu kaimyninio [[Makedonija|Makedonijos]] Respublikoje esančio [[Debaras|Debaro]] miesto.
 
1939 metais, kaip ir visa [[Albanija]], buvo okupuotas [[italija|Italijos]] kariuomenės, 1943 m. miestas buvo okuopuotas [[Vokietija|Vokietijos]], 1944 m. galutinai išvaduotas vietos komunistų partizanų.
 
==Architektūra ir archeologija==
Dėl istorijos bėgyje išlikusio menko miesto ekonomino ir socialinio vaidmens, kaimyninėje [[Makedonija|Makedonijoje]]esančio [[Debaras|Debaro]] miesto konkurencijos, mieste nėra ošlikę daug turtingos architektūros pavyzdžių,. yraYra išlikę keletas Osmanų laikų gyvenamųjų namų, kelios mečetės. Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų.
 
==Šaltiniai==