Turbulencija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Qwarc (aptarimas | indėlis)
attention
Orionus (aptarimas | indėlis)
Papildyta iš angliškos wiki, išskirtas astronominis skyrelis
Eilutė 1:
'''Turbulencija''' tai yra skysčių ir dujų tekėjimo/judėjimo būdas, kuriam yra charakteringas chaotiškumas, sūkurių buvimas. Kitas skysčių ir dujų tekėjimo būdas yra vadinamas sluoksniniu tekėjimu (arba laminariuoju tekėjimu). Perėjimą tarp šių dviejų tekėjimo būdų nusako bedimensinis dydis [[Reinoldso skaičius]] (Pavyzdžiui, tekėjimui vamzdyje judėjimas taps turbulentiniu, kai Reinoldso skaičius viršys vertę 2300). Šilumos pernešime [[Konvekcija|konvekcijos]] būdu paprastai visada pasireiškia turbulencija.
{{attention}}
 
Turbulencija vadinami žvaigždės fotosferos dujų masių kolektyviniai judėjimai. Dėl Doplerio reiškinio turbulencija išplečia žvaigždės spektro sugerties linijas. Skiriamos dvi turbulencijos rūšys: mikroturbulencija, kai viena kryp­timi judančių dujų tūris yra mažas palyginti su vidutiniu fotono nueitu keliu (iki sugė­rimo akto) ir makroturbulencija, kai judantis dujų tūris yra didelis. Charakteringas makroturbulencijos pavyzdys yra Saulės granuliacija. Mikro- ir makroturbulencija sukelia skirtingos formos spektro linijų išplitimą. Makroturbulencija veikia panašiai kaip žvaigždės ašinis sukimasis ir nekeičia linijos ekvivalentinio pločio, o mikrotur­bulencija didina linijos ekvivalentinį plotį, taigi sunkina cheminės sudėties analizę. Mikroturbulencijos dujų greičiai yra 1.5–3.0 km/s eilės pagrindinės sekos žvaigždėms ir 6–7 km/s supermilžinėms. Makroturbulencijos greičiai yra kelių km/s dydžio pa­grindinės sekos žvaigždėms ir 20–40 km/s supermilžinėms.
==Turbulencija astronomijoje==
Turbulencija [[Žvaigždžių fizika|žvaigždžių fizikoje]] vadinami žvaigždės [[Fotosfera|fotosferos]] medžiagos (dujų masių) kolektyviniai judėjimai. Fotosfera išskiriama todėl, kad joje formuojasi mūsų stebimas [[ištisinis spektras]] ir [[Spektrinė linija|spektrinės linijos]]. [[Konvekcija]] šiuo atveju astronomams yra globališkesnis reiškinys, kuris gali apimti ir gilesnius žvaigždės atmosferos sluoksnius.
 
Vykstant turbulencijai pasireiškia [[Doplerio efektas]], kurio pasekoje išplinta [[Sugerties linija|sugerties linijos]] žvaigždės spektre. Astronomai išskiria dvi turbulencijos rūšis, skirtingai veikiančias sugerties linijų išplitimą:
::'''Mikroturbulencija''', kai kolektyviniuose judėjimuose dalyvaujantis dujų tūris (visas judantis viena kryptimi) yra mažas palyginti su vidutiniu fotono laisvojo lėkio keliu (iki sugerties akto). Mikrotur­bulencija didina linijos ekvivalentinį plotį ir tuo apsunkina žvaigždės cheminės sudėties tyrimą. Mikroturbulencijos greičiai yra maždaug 1,5–3,0 km/s [[Pagrindinė seka|pagrindinės sekos]] žvaigždėse ir 6–7 km/s [[supermilžinė]]se.
::'''Makroturbulencija''', kai judantis dujų tūris yra didesnis už fotono laisvojo lėkio kelią. Saulės granuliacija yra charakteringas makroturbulencijos pavyzdys. Makroturbulencija, kaip ir žvaigždės ašinis sukimasis, nekeičia sugerties linijos ekvivalentinio pločio. Makroturbulencijos greičiai yra kelių km/s eilės pa­grindinės sekos žvaigždėse ir 20–40 km/s supermilžinėse.
 
{{fiz-stub}}
[[Kategorija:Chaoso teorija]]
[[Kategorija:Astronomija]]
 
[[da:Turbulens]]
[[de:Turbulenz]]
[[en:Turbulence]]
[[es:Turbulencia]]
[[fr:Turbulence]]
[[gl:Turbulencia]]
[[hr:Turbulencija]]
[[ms:Gelora]]
[[ja:乱流]]
[[pl:Turbulencja]]
[[pt:Turbulência]]
[[ru:Турбулентность]]
[[su:Galura]]
[[fi:Turbulenssi]]
[[sv:Turbulens]]
[[zh:湍流]]