Tarybinis ūkis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
{{gcheck}} |
|||
Eilutė 4:
== Oficialūs skirtumai nuo kolūkių ==
* Gamybos priemonės (žemė, įranga, gyvuliai, grūdai ir t. t.) ir kitas turtas tarybiniuose ūkiuose priklausė valstybei, kolūkiuose - kolūkiams (kolektyvinė nuosavybė), nors kolūkio turto kolūkiečiai negalėjo pasidalinti.
* Tarybinio ūkio darbuotojams buvo mokama tik alga, o kolūkiuose dalis algos būdavo išmokama natūra, nors ir tarybiniuose ūkiuose buvo galima ko nors nusipirkti.
* Pradžioje tarybinius ūkius dažniausiai kurdavo didelių ūkių pagrindu, kolūkius – jungiant mažus ūkelius. Tačiau nemažai būdavo ir išimčių, kai sujungus kelis didelius ūkius įkurdavo kolūkį. Būdavo atvejų, kai sujungavo kolūkius ir sudarydavo tarybinį ūkį arba kai tarybinio ūkio statusą pakeisdavo į kolūkio.
* Jei žemės ūkiu besiverčianti įmonė specializavosi
Žmonės dažniausiai nesuprasdavo, kokie esminiai skirtumai yra tarp kolūkio ir tarybinio ūkio.
1990 m. TSRS buvo 25 500 ūkių, iš kurių 45% buvo tarybiniai ūkiai, o 55% - kolūkiai. Tarybiniai ūkiai daugiausiai dominavo [[Azija|Azijietiškoje]] TSRS dalyje.
Vidutinis Tarybinio ūkio plotas sudarė 153 km²
[[Kategorija:Tarybų Sąjunga]]
| |||