Žaliosios sierabakterės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Mea (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Mea (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 11:
'''Žaliosios sierabakterės''' - '''''Chlorobiaceae''' šeimos [[fototrofai|fototrofinės]] bakterijos. Kitų šiai šeimai artimų šeimų nėra žinoma, todėl jos priskirtos atskiram ''Chlorobi'' tipui, kuris artimiausias ''[[Bacteroidetes]]'' tipui.
 
Žaliosios sierabakterės paprastai nejudrios (viena rūšis teturi [[žiuželis|žiuželį]], ir pagal formą gali būti [[rutulinės bakterijos|apvalios]], lazdelinės bei spiralinės. Tinkama anaerobinė (be [[deguonis|deguonies]]) aplinka ir augimui reikalinga šviesa. Vykdo [[fotosintezė|fotosintezę]]: specialiuose prie membranos prisitvirtinusiuose dariniuose, vadinamuose [[chlorosoma|chlorosomomis]], pigmentų [[bakteriochlorofilai|bakteriochlorofilų]] ''c'', ''d'' ir ''e'' pagalba surinkta šviesos energija perduodama membranoje esančiam bakteriochlorofilui ''a'', kur ir vyksta [[ATP]] sintezė. Kaip elektronų donorą [[elektronų pernaša|elektronų pernašoje]] naudoja sulfido joną S<sup>2-</sup> (iš H<sub>2</sub>S), kuris proceso metu [[oksidacija|oksiduojamas]], taip ląstelės išorėje susidarant [[siera|i]]i, kuri gali būti toliau oksiduojama iki SO<sub>4</sub><sup>2-</sup>. Palyginimui, [[augalai|augaluose]] fotosintezėje elektronų donoras yra [[vanduo]] bei galutinis produktas - [[deguonis]].
 
Žaliosios sierabakterės gyvena vandenyje, kur nėra deguonies bei pakanka [[vandenilio sulfidas|vandenilio sulfido]]. Kadangi chlorosomose efektyviai panaudojama šviesos energija, jos bakterijoms daug nereikia ir dėl to jos aptinkamos paprastai giliau ežeruose nei kiti fototrofiniai mikroorganizmai. Vienos šios šeimos rūšies bakterijų buvo aptikta prie "Juodojo rūkoriaus" tipo [[karštoji versmė|karštųjų versmių]], 2,5 km gylyje [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]] ties [[Meksika|Meksikos]] krantais.