Nikolajus Kuzietis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
bg
Gandras (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Image:Nicholas_of_Cusa.jpg|thumb|Nikolajus Kuzietis]]
 
'''Nikolajus Kuzietis''' (''Nicolaus von Cues, Nicolai de Cusa'', tikroji pavardė – Krebsas;1401-[[1464]] m. [[rugpjūčio 11]] d.) kardinolas, filosofas, matematikas ir astronomas. Nikolajus Kuzietis gimė Kūze (Pietų [[Vokietija]]) žvejo ir vynuogių augintojo šeimoje. Dar vaikas būdamas, jis pabėgo iš namų. Prieglobstį susirado grafo Teodoriko fon Manderšeido rūmuose. [[Grafas (titulas)|Grafas]] išsiuntė jį mokytis į [[OlandijaNyderlandai|OlandijąNyderlandus]]. grįžęs į Vokietiją, Nikolajus studijavo Heidelbergo universitete, čia susipažino su nominalistinės viduramžių filosofų koncepcijomis. Vėliau studijavo bažnytinę teisę [[Paduva|Paduvoje]], garsėjusioje averoistinėmis tradicijomis. Čia Nikolajus pradėjo domėtis gamtos mokslais, [[matematika]], medicina, astronomija. Gavęs kanonų teisės daktaro laipsnį, grįžo į tėvynę, toliau gilino teologijos žinias [[Kiolnas|Kiolne]]. Įšventintas į dvasininkus, dirbo ganytojo darbą Koblence, tačiau netrukus gavo tarnybą [[Popiežius|popiežiaus]] kurijoje. Buvo nuvykęs į Konstantinopolį dalyvauti derybose dėl Rytų ir Vakarų bažnyčių susijungimo.
 
[[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]] jis įsigijo vertingų graikiškų rankraščių, susipažino su garsiais to meto neoplatonikais Jurgiu Gemistu Pletonu ir Besarionu Nikėjiečiu (1389/95-[[1472]]). Tai turėjo lemiama įtaka Nikolajaus Kuziečio pasaulėžiūros formavimuisi. Kaip tik po kelionės į Konstantinopolį pasirodė pirmieji jo filosofijos traktatai. 1448 m. jis gavo [[kardinolas|kardinolo]] titulą (suteikė popiežius [[Nikolas V]]), 1450 m. tapo Brikseno vyskupu ir kartu popiežiaus [[Legatas|legatu]] Vokietijoje. 1458 m., paskirtas generaliniu [[vikaras|vikaru]], persikėlė į [[Roma|Romą]]. Nikolajus Kuzietis mirė [[italija|Italijoje]] Todžio mieste.