Žiemgala: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iki [[IV amžius|IV a.]] pab. žemgaliai, („archeologiniai“) [[Žemaitija|žemaičiai]], [[sėliai]] ir [[latgala|latgaliai]] priklausė vienai kultūrinei sričiai. [[V amžius|V]] a. [[Lielupė]]s baseine susidarė atskira žemgalių gentis. Jų teritorija vakaruose siekė [[Venta (upė)|Ventos]] upę, šiaurėje – [[Baltijos jūra|Baltijos jūrą]] vakariau Lielupės žiočių, rytuose – [[Lėvuo|Lėvenį]] ir Mūšos upės baseinu pietinėje dalyje pasiekė dabartinių [[Šiaulių rajonas|Šiaulių]] ir [[Panevėžio rajonas|Panevėžio]] rajonų šiaurines ribas. Jiems priklausė Lietuvos [[Žagarė]]s,Pakruojo, [[Šakyna|Šakynos]]Pasvalio, Linkuvos ir [[Joniškis|Joniškio]] apylinkės. Žemgalių kaimynai šiaurėje buvo [[finougrai|finougrų]] gentis [[lyviai]], šiaurės rytuose – latgaliai, rytuose – sėliai, pietų pusėje – [[Aukštaitija|aukštaičiai]], pietvakariuose – žemaičiai, o vakaruose – [[kuršas|kuršiai]]. Vakarų Žemgalos centras buvo [[Tervetė]]s pilis, o rytų Žemgalos – [[Mežuotnė]], kurią [[1220]] m. sunaikino Livonijos ordinas. [[XIII amžius|XIII a.]] I pusėje žinomos šešios žemgalių žemės – [[Duobė]], [[Duobelė]], [[Silenė]], [[Sparnenė]], [[Tervetė]], [[Upmalė]], [[Žagarė]].