06:54, 23 birželio 2007 versija taisyti Rencas (aptarimas \| indėlis) 34 231 keitimas SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		19:22, 6 liepos 2007 versija taisyti anuliuoti E rulez (aptarimas \| indėlis) Biurokratai, Sąsajos administratoriai, Administratoriai 17 823 keitimai S rv vandalizmas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Taxobox_pradžia \| color = lightgreen \| name = Viscaceae}} {{Taxobox_paveiksliukas \| image = [[Image:MistletoeInSilverBirch.jpg\|230px\|Paprastasis amalas (''Viscum album'')]] \| caption = [[Paprastasis amalas]] (''Viscum album'')}} {{Taxobox_begin_placement \| color = lightgreen}} {{Taxobox_karalyste \| taxon = ~~gyvūnai~~Augalai \| taxon1 = Plantae}} {{Taxobox_skyrius \| taxon = Magnolijūnai \| taxon1 = Magnoliophyta}} {{Taxobox_klase \| taxon = Magnolijainiai \| taxon1 = Magnoliopsida}} Eilutė 8: {{Taxobox_seima \| taxon = Amaliniai \| taxon1 = Viscaceae}} {{Taxobox_end_placement}} ~~{{Taxobox_section_subdivision \| color = lightgreen \| plural_taxon = Rūšis}}~~ * Paprastasis amalas (''Viscum album'') {{Taxobox_pabaiga}} '''Amaliniai''' (lot. ''Viscaceae'', vok. ''Mistelgewächse'') – [[magnolijainiai\|magnolijainių]] (''Magnoliopsida'') augalų šeima~~, kurioje vienintelė Lietuvoje auganti gaidžių gentis ir rūšis – '''paprastasis amalas''' (''Viscum album'')~~. Tai pusiau [[parazitiniai augalai\|parazitinis]] visžalis puskrūmis, augantis ant medžių. Lapija iki 1 m skersmens. Įleidęs į [[beržas\|beržų]], [[tuopa\|tuopų]], [[obelis\|obelų]] savo šakneles, jis siurbia savo maitintojų sultis. Taip gauna mineralines medžiagas, organines pats pasigamina žaliuose [[lapas\|lapuose]] ir stiebuose. Stiebai tariamai dichotomiškai šakoti, žalsvi, nenumetantys storokų šviesiai žalių (netgi gelsvai žalių) lapelių visą žiemą. [[žiedas\|Žiedai]] vienalyčiai, smulkūs. [[Vaisius]] – netikroji [[uoga]]. Žydi kovo – balandžio mėnesiais. Vaisiai – netikros baltos uogos. Pasaulyje auga apie šešiasdešimt ~~gaidenų~~amalų rūšių. Paplitę [[Afrika\|Afrikos]] tropinėse ir subtropinėse srityse. [[Eurazija\|Eurazijos]] vid. klimato zonoje aptinkamos tik kelios rūšys. Lietuvoje auga viena rūšis – [[paprastasis amalas]] (''Viscum album''). ==Farmokologinės savybės== Amalas vartojamas liaudies medicinoje nedideliam kraujospūdžio padidėjimui gydyti. Literatūroje aprašytų augalo savybių tyrimai dažnai yra prieštaringi, nes yra duomenų, kad augalas mažina eksperimentinių gyvūnų kraujospūdį, tačiau kitų mokslininkų duomenimis, šio poveikio nebūna. Amalo žolėje yra iki 990,91% baltos amorfinės medžiagos viskotoksino, susidedančio iš daugybės amino rūgščių ir cukrų; viscerino, viskolio, oleanolovinės ir ursolio rūgščių, cholino, viskamino. Uogose yra iki 1,2% [[alkoholis\|alkoholių]], riebalų, [[askorbo rūgštis\|vitamino C]], [[karotinas\|karotino]], [[glikozidas\|glikozido]] siringinino, kaučiuko dervų, rauginių ir mineralinių medžiagų. Amalo ekstraktas vartojamas nuo [[aterosklerozė]]s ir [[hipertoninė liga\|hipertoninės ligos]] I ir II stadijose, nuo [[epilepsija\|epilepsijos]] bei nervų ligų. Jis mažina arterinį kraujospūdį, išplečia kraujagysles, stiprina [[širdis\|širdies]] veiklą, sumažina centrinės nervų sistemos jautrumą. Eilutė 26: Angliškai kalbančiose Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje su šiuo augalu susijęs įdomus paprotys: po amalu atsidūrusį patinkantį žmogų – pažįstamą arba ne – galima pabučiuoti. [[Didžioji_Britanija\|Didžiojoje Britanijoje]] tai daroma dažniausiai per Kalėdas. Tokie papročiai paremti senomis [[druidai\|druidų]] legendomis: [[druidai]] laikė amalą taikos simboliu, žinojo, jog jis turi gydomųjų savybių. Savo galių amalas neprarasdavo tik nukirstas auksiniu pjautuvu ir nepalietęs žemės. Kitokių pasakojimų apie amalą turi ir norvegai bei graikai. Lietuvoje dar vadinama '''laumės šluota'''. [[Kategorija:Amaliniai\| ]]

Amaliniai: Skirtumas tarp puslapio versijų