Nemuno kilpų regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Iulius (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 5:
==Gamtos vertybės==
 
Parko ašis – [[Nemunas]]. Apie 60 km smarkiai vingiuotas Nemuno vidurupio ruožas sudaro tris didžiąsias kilpas. Tarp aukštų, miškais apaugusių šlaitų, atragių ir [[atodanga|atodangų]] įvairiausiomis kryptimis teka upė. Veržlūs upeliukai suformavo vaizdingus kanjonus, [[raguva]]s, daubas.

[[Punios šilas]] – ypatingos botaninės vertės miškas, išsaugojęs pirmykščių Lietuvos girių bruožus. Jame auga aukščiausios Lietuvos [[pušis|pušys]] bei eglės, natūralia alėja išsirikiavę Lietuvos kunigaikščių vardais pavadinti [[ąžuolas|ąžuolai]], randama daug saugomų augalų rūšių. Šiame šile jau 160 metų šlama aukščiausia Lietuvos pušis, siekianti 42 m. Šilo gamtiniame rezervate miškas egzistuoja be tiesioginės žmogaus įtakos. Punios šilo retenybės - juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, didžiosios miegapelės, vidutinieji geniai.
Gyvena stirnos, šernai, gana didelė tauriųjų elnių banda, daug smulkesnių žinduolių.

[[Prienai|Prienų]] pašonėje esančiose Nemuno salose įsikūrusi didžiulė [[kiras|kirų]] ir [[žuvėdra|žuvėdrų]] kolonija.
[[Vaizdas:Neman river.jpg|thumb|201 px|Nemunas ties Balbieriškiu]]
[[Punios šilas]] turi ypatingą vertę. Tai [[Nemunas|Nemuno]] kilpos apsuptas mišrus miškas su didžiaisiais [[ąžuolas|ąžuolais]], aukščiausiomis [[pušis|pušimis]] ir [[eglė]]mis bei Lietuvoje retai aptinkamų tokio amžiaus medžių gamtiniu rezervatu, kuriame miškas egzistuoja be tiesioginės žmogaus įtakos. Šile auga aukščiausia Lietuvos pušis, siekianti 42 m. Punios šilas garsėja [[elnias|elniais]].
 
Keli apie 46 m aukščio maumedžiai auga Degsnės [[maumedis|maumedyne]], tarp kurių - aukščiausias Lietuvos medis. Aukščiausia [[eglė]], siekusi 45 metrus, taip pat augo šiame parke, [[Prienai|Prienų]] šile, tačiau XX a. pabaigoje nudžiūvo. Jos aukštį vejasi kelios [[Punia|Punios]] šile augančios [[pušis|pušys]] ir eglės.
 
PatoguVieni žvelgtigražiausių peizažų iš regyklos ant [[Nemunas|Nemuno]] kranto prie [[Balbieriškis|Balbieriškio]], nuo [[Nemuno slėnis|Nemuno slėnio]] šlaitų ir [[Punia|Punios]] piliakalniobei Birštono piliakalnių. Nuo Nemuno krantų galima stebėti [[paukščių migracija|paukščių migraciją]]. GražiosĮspūdingos [[Balbieriškis|Balbieriškio]], [[Siponys|Siponių]], [[Škėvonys|Škėvonių]] atodangos.
 
==Kultūros paveldas==
eilutė 19 ⟶ 23:
Po Nepriklausomybės atgavimo sukurta įdomių medinių skulptūrų ansamblių: 8 [[stogastulpis|stogastulpiai]] kalbininko [[Jonas Kazlauskas (kalbininkas)|J. Kazlausko]] tėviškėje [[Matiešionys|Matiešionių]] kaime, 10 kūrinių [[Prienai|Prienų]] parke, Dainų kalnelis [[Birštonas|Birštone]]. Gražiai su gamta dera Atminimo tako skulptūros [[Druskų miškas|Druskų miške]](Alksniakiemio miške).
 
[[Punios girininkija|Punios girininkijoje]] įsteigtas savitas [[Punios šilo muziejus]]. Daug įdomių eksponatų sukaupę [[Birštonas|Birštono]] ir [[Prienai|Prienų]] krašto muziejai bei vienintelis Lietuvoje sakralinis muziejus,įsikūręs Birštone. Ekspozicija įrengta ir regioninio parko lankytojų centre.
 
==Laisvalaikis ir pramogos==
 
Įrengtas asfaltuotas 10 km ilgio dviračių-pėsčiųjų takas [[Prienai|Prienų]]-[[Birštonas|Birštono]] kilpoje. Pėstiesiems įrengtas 1,6 km ilgio [[Škėvonys|Škėvonių]] gamtos takas. Yra paukščių stebėjimo vieta prie [[Nemunas|Nemuno]] salų. Norint apžvelgti parką iš viršaus, galima naudotis [[Pociūnai (Prienai)|Pociūnų]] oro uosto paslaugomis. Trokštančius ramiai pailsėti mielai priglaus Birštono [[sanatorija|sanatorijos]]. Žvejai mėgėjai ras ne vieną patogią vietelę meškerei užmesti.
 
Parke švenčiamos [[Joninės]], vyksta [[Prienai|Prienų]] miesto ir [[Birštonas|Birštono]] miesto šventės.