Dielektrikas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Osmis (aptarimas | indėlis)
papildyta
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Dielektrikas''' – medžiaga, nelaidi [[Elektros srovė|elektros srovei]], nes neturi laisvų [[Elektros krūvis|elektros krūvių]]. Tačiau dielektriką veikiant [[Elektrinis_laukas|elekriniuelektriniu lauku]], esantys surištieji [[Elektros_krūvis|krūviai]] (atomuose ir molekulėse[[molekulė]]se) labai nežymiai pasislenka, o jis pats tampa elektrinio lauko šaltiniu.
 
== Poliarizacija ==
 
Dielektrikai, kaip ir visos medžiagos, sudaryti iš [[Atomas|atomų]]. Pastarieji sudaryti iš teigiamų ir neigiamų elektringųjų dalelių: [[Elektronas|elektronų]] ir [[Protonas|protonų]]. Sudarius dielektrikui išorinį elektrinį lauką, pastarasis veikia šias elektringasias daleles. Atomai (arba ištisos [[Molekulė|molekulės]]) tampa ''[[Elektrinis_dipolis|dipoliais]]''. Dielektrikas poliarizuojasi.
 
Dielektriko poliarizaciją apibūdina ''poliarizuotumas''.
Eilutė 11:
Dielektrikai esti dviejų rūšių:
*Nepoliniai – dielektrikų atomai ir/ar [[Molekulė|molekulės]] nėra dipoliai tol, kol nėra juos veikiančio išorinio [[Elektrinis laukas|elektrinio lauko]]. Paveikus tokius dielektrikus [[Elektrinis laukas|elektriniu lauku]], atomai tampa dipoliais, kurių [[Elektrinis_dipolinis_momentas|dipoliniai momentai]] orientuojasi lauko kryptimi.
*Poliniai – dielektrikų atomai ir/ar [[molekulės]] yra dipoliniai momentai nesant išorinio [[elektrinis laukas|elektrinio lauko]]. Todėl išorinis elektrinis laukias poliniame dielektrike tik orientuoja jo ''[[Elektrinis_dipolinis_momentas|elektrinius dipolinius momentus]]'' lygegriačiailygiagrečiai lauko kryptimi.
 
Kai kurios medžiagos gali poliarizuotis ir be išorinio lauko. Tokie dielektrikai skirstomi į: