Stratosfera: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n |
S →Charakteristikos: typo;) |
||
Eilutė 3:
==Charakteristikos==
Stratosfera driekiasi tarp 10 km ir 50 km aukščio, išskyrus [[ašigalis|ašigalius]], kur ji prasideda apie
Stratosferos temperatūros vertikalus susisluoksniavimas atsiranda dėl [[ultravioletinis spinduliavimas|ultravioletinio]] [[Saulė]]s spinduliavimo, kurį sugėrę viršutiniai sluoksniai įšyla. Viršutinėje stratosferos dalyje temperatūra apie 270 K (-3C), gali viršyti 0C. Ši riba vadinama ''stratopauze'', po jos temperatūra mezosferoje vėl pradeda žemėti didėjant aukščiui. Stratosferos stratifikacija daro šį sluoksnį dinamiškai stabilų - jame nevyksta pastovi [[konvekcija]] ir su tuo susijęs atmosferos maišymasis (turbulencija). Stratosferos viršutinio sluoksnio įšilimas atsiranda dėl [[ozono sluoksnis|ozono sluoksnio]], kuris sugeria UV spinduliavimą. Kadangi oro tankumas statosferoje daug žemesnis nei troposferoje, net nežymus UV spinduliavimas sukelia greitą temperatūros pokytį.
Eilutė 13:
Stratosferoje vyksta aktyvus horizantalus dujų maišymasis (greičiau nei vertikalus). Viena iš stratosferos cirkuliacijos charakteristikų yra [[Kvazidvimetė stratosferos cirkuliacija]] (QBO quasi-Biennal Oscillation) [[atogrąža|atogrąžų]] regionuose, varoma troposferoje kilusių gravitacinių bangų. QBO sukelia antrinę cirkuliaciją, kuri svarbi [[ozonas|ozono]] bei vandens garų pernašoje.
Šiaurinio pusrutulio žiemos metu dažnai pastebimas staigus stratosferos atšilimas, sukeltas vadinamųjų Rosbio bangų (Rossby waves) sugėrimo į stratosferą.
==Ozono sluoksnio retėjimas==
| |||