Prabaltai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pastaruoju metu suformuota mokslinė hipotezė, teigianti, jog baltai yra [[autochtonai]], t. y. – vietiniai gyventojai nuo pat poledynmečio pradžios – [[Mezolitinės kultūros Lietuvoje|mezolito]], pabaltijyje [[Archeologija|jų archeologinės kultūros]] patyrė tolydžią, nenutrūkstamą raidą, o virvelinės keramikos kultūros atstovų įtaka jiems buvusi ribota ([[Algirdas Girininkas|A.Girininkas]]). Tokiu atveju prabaltais tenka laikyti ne daugiausia paupiais migravusius virvelinės keramikos kultūros atstovus bei vietinius, nežinomos kilmės gyventojus, o žymiai ankstesnius, poledyninius ateivius – medžiotojus, žvejus migravusius Baltijos pakrantėmis bei iš Karpatų-Balkanų, centrinės Europos regiono.

Pasak naujų [[archeogenetika|archeogenetikos]] duomenų dauguma jų priklausė IX genetinei žmonijos grupei (M173/M207 mutacijos). Genetiko V.Kučinsko duomenimis 45 proc. lietuvių priklauso [[indoeuropiečiai|indoeuropiečiams]] būdingai genetinei haplogrupei R1 ir 37 proc. finougriškai VIII grupei (markeris -N3 mutacija). Jų kalbos pėdsakų ieškoma tiek [[nostratinis kalbinis sluoksnis|nostratiniame ikiindoeuropiniame kalbiniame sluoksnyje]], sisteminant baltiškas žodžių šaknis ir, netgi, paleolingvistų dalinai rekonstruotoje ankstyviausioje žmonijos proto-kalboje. Prabaltų ir [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] santykis yra aktuali istorinės lingvistikos problema. Giminingas prabaltams yra [[protobaltų]] terminas.