Danutė Jočienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 9:
2004 m. sausio mėnesį LR Prezidentas [[Rolandas Paksas]] savo dekretu greta kitų 2 kandidatūrų į Europos žmogaus teisių teismo teisėjus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas [[Egidijus Bieliūnas]], Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas [[Virgilijus Valančius]]) pateikė D. Jočienės kandidatūrą, atsižvelgiant į EŽTK Konvencijoje nustatytus aukštus reikalavimus teisėjams (aukšta moralė, kvalifikacija ir kiti).
 
[[2004]] m. balandžio pabaigoje Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja iš pateiktų 3 kandidatų sąrašo išrinko D. Jočienę EŽTT teisėja 6 metams su galimybe būti vėliau perrinkti. Į EŽTT teismo įstoriją D. Jočienė įėjo kaip jauniausia teisėja, einančia šias pareigas. Ji pakeitė akademiką [[Pranas Kūris|Praną Kūrį]], nuo 2004 m. gegužės 1 d. pradėjusį eiti [[Europos Teisingumo Teismas|Europos Bendrijų Teisingumo Teismo]] teisėjo pareigas. Teisme D. Jočienė prisiekė lapkričio 2 dieną, sekančią dieną jau gavo šūsnį bylų: apie 30 „lietuviškų" ir apie 15 „ukrainietiškų". Ką su tomis bylomis daryti, jaunajai teisėjai niekas nepaaiškino (šaltinis: Lietuvos žinios, 2004 m.).
 
== Asmeninis gyvenimas ==
 
Dirba bei gyvena [[Strasbūras|Strasbūre]]. Danutė Jočienė ištekėjusi, vyras - [[Algirdas Raslanas]], Kūno kultūros ir sporto departamento prie LRV generalinis direktorius. Ankstesnė santuoka nebuvo sėkminga (buvęs vyras - ekonomistas Artūras Jočius, dukra - Vytarė, Roberto Šumano tarptautinės mokyklos mokinė, gyvena kartu su D. Jočiene, išvykus į Strasbūrą).
 
2004 m. interviu metu žiniasklaidai, kai jau buvo paskirta eiti EŽTT teisėjos pareigas, Danutė Jočienė neužsiminė apie inicijuotas skyrybas su A. Jočiumi, o vyro pasilikimą Lietuvoje aiškino darbo Prancūzijoje susiradimo sunkumais, vyro nenoru „palikti visą savo įdirbį bei karjerą Lietuvoje". Paviešinus faktus apie ryšius su Algirdu Raslanu, D. Jočienė atsisakė detaliau komentuoti savo asmeninį gyvenimą; ji atsisakė bendrauti su dienraščio „[[Lietuvos rytas]]" korespondente Prancūzijoje, o dėl galimo interviu pasiūlė kreiptis į EŽTT spaudos departamentą, iš kurio buvo gautas neigiamas atsakymas dėl teisėjos D. Jočienės sutikimo duoti interviu netgi apie dalykinę veiklą Strasbūre kaip buvo formuluotas žurnalistės prašymas (plačiau žr. Lietuvos rytas, Gyvenimo būdas, 2006 m. birželio 17 d.).
 
Atsižvelgiant į tai, kad [[europos žmogaus teisių konvencija|EŽTK]] Konvencijoje yra nustatyti aukšti reikalavimai [[EŽTT]] teisėjams dėl moralės, kvalifikacijos ir kitų dalykų, žiniasklaidoje buvo keltos abejonės dėl D. Jočienės atitikimo keliamiems reikalavimams eiti tokias aukštas bei prestižines pareigas [[tarptautinė organizacija|tarptautinės organizacijos]] institucijoje, į viešumą iškilus informacijai apie skyrybas su A. Jočiumi, šios informacijos slėpimą, taip pat dėl ryšių su A. Raslanu.
 
== Literatūra ==
eilutė 25 ⟶ 18:
*Algimantas Šindeikis. Strasbūro teisme - tūkstančio lietuvių skundai, 2004.09.23 - Nr. 39.
*Interviu su D. Jočiene. „Būdas žemaičių", Mažeikių rajono laikraštis.
 
*Jurgita Činkienė. Po dramatiškų skyrybų – slapta santuoka. Lietuvos ryto priedas Gyvenimo būdas, 2007 m. kovo 3 d.
*Jūratė Kiliulienė, Aida Murauskaitė. Vedusio pareigūno dovanos – Strasbūro teisėjai. Lietuvos rytas, Gyvenimo būdas, 2006 m. birželio 17 d.
 
== Nuorodos ==