Bombarda: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmos [[patranka|patrankos]], vadintos bombardomi, buvo gaminamos iš [[geležis|geležies]] juostų, suvirintų į ilgį ir sutvirtintų geležiniais žiedais. Paskui vamzdžiai pradėti lieti iš [[bronza|bronzos]]. Bombardos turėjo 5–6 [[kalibras|kalibrų]] ilgio vamzdį, kurio kalibras galėjo pasiekti iki 1000 milimetrų. Bombardos, svėrusios 14–19 t, plačiausiai buvo naudojamos [[pilis|pilių]] apgultyje ir gynyboje. Jos šaudė akmeniniais [[sviedinys|sviediniais]], geležies gabalais ir [[strėlė|strėlėmis]]mis, nors yra liudijimų, kad 1391 m. buvo panaudoti ir geležiniai sviediniai. Bombardos šaudydavo iki 700 metrų. Didelio kalibro ginklus buvo galima vežioti tik kiek galima mažesnėmis dalimis. Bombardos neturėjo [[ašis|ašies]] ir [[lafetas|lafeto]]. Šaudant geležinis ar bronzinis bombardos vamzdis paguldomas į medinį lovelį, kuris paremiamas medinėmis kojomis ar į plytinę sieną. Šaudoma ją taip: į vamzdį įpilama [[parakas|parako]], paskui įdedamas sviedinys, užpakalinę bombardos dalis uždengiama dugnu, kuris tvirtai prispaudžiamas rastais, į uždegamąją vietą įpilama parako, ją uždegdavo įkaitinta geležimi, užsidegęs parakas su jėga išmesdavo sviedinį.