Genijus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Thijs!bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ko:천재, yi:גאון
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Genijus''' ({{fr|genie}} – „įgimti gabumai“ < {{la|genium}} „talentas, gabumai“)
 
* [[Romėnų mitologija|romėnų mitoogijojemitologijoje]] ir religijoje [[Genijus (mitologija)]] – [[dvasia]] globėja, vadovaujanti žmogaus (vyro) veiksmams ir mintims; gera arba pikta dvasia. Genijus – vyrą globojanti dvasia, suteikianti jam vyriškumo galių, [[romėnai]] garbindavo Genijų per savo [[gimtadienis|gimtadienį]]. Vaizduotas [[Geltonskruostis žaltys|žalčiu]], berniuku su [[toga]] ir [[gausybės ragas|gausybės ragu]].
* populiariausia prasme – [[žmogus]], turintis išskirtinių [[sugebėjimai|sugebėjimų]]. Genijaus pasiekimai vidutinių gebėjimų žmogui yra nepasiekiami, kadangi sugebėjimai susiję su paveldėjimu.
 
== Genialumas ==
Genialumas yra aukščiausis kūrybinių galių pasireiškimo laipsnis. Jis būdingas kūrybai[[kūryba]]i bei apibūdinant kitas veiklos rūšis, turinčias didelę reikšmę visuomenės[[visuomenė]]s gyvenimui. Genialumu laikomas ir veikla, didelės apimties darbas, kuris atliekamas per trumpą laiką, nors paprastai jam atlikti prireikia kelis kartus daugiau laiko ir įvairių sąnaudų (R. S. Elbertas, 1975). Genijai savo veiklos srityje sukuria kone naują epochą; genialumo atveju būdingas itin didelis kūrybinis produktyvumas, praeities [[kultūra|kultūros]] palikimo įsisavinimas bei naujo kūrimas, nugalint visuomeninius [[stereotipas|stereotipus]] ir įveikiant pasenusias [[norma]]s, [[tradicija]]s, jas keičiant naujomis.
 
Žmogus laikomas genialiu, jei pasižymi išskirtinėmis [[intelektas|intelektinėmis]] savybėmis arba jei jo kūrybinės veiklos rezultatai daro didelę įtaką [[visuomenė]]s gyvenimui. Terminas specifiškai taikomas protiniams o ne fizinimas įgūdžiams. Tačiau esama išimčių – [[Pelé]] pakrikštytas ''[[futbolas|futbolo]] genijumi''.
Eilutė 13:
Po ''[[Querelle des Anciens et des Modernes]]'' pasirodymo [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ši sąvoka paplito ir dominavo [[estetas|estetų]] debatuose – ''genijumi'' buvo laikomas pats iš savęs kuriantis [[menininkas]], kuris ne tik „pamėgdžioja“ gamtą, bet ir pabaigia tai, ką [[gamta]] nebaigė tverti. Jie laikyti '[[mediumas|mediumais]]', per kuriuos viršjutiminė būtybė, kolektyvinė sąmonė pasiekia [[žmonija|žmoniją]], pateikiant esminius epochos kūrybos rezultatus. Genijai gali būti laikomi savotiškais [[civilizacija |civilizacijos]] [[raida|raidos]] ženklais. Genialios asmenybės savo veikla skatina visuomenės [[progresas|progresą]].
 
Taikantys [[intelektpintelekto koeficientas|intelekto koeficiento]] skaičiavimo metodikas ''genialumu'' vadina tokį gabumų lygį, kai bendrasis intelekto koeficientas yra didesnis nei 140.
 
Genialumą pirmasis nuodugniai tyrė [[XIX amžius|XIX amžiaus]] psichologas [[F. Galtonas]]. [[Z. Froidas]] teigė, kad genialūs žmonės gimsta su didelių [[gabumas|gabumų]] užuomazgomis (duomenimis) ir vėliau, patyrę daug konfliktų, [[frustracija|frustracijų]], jei sublimuoja savo [[emocija]]s ir išreiškia jas reikšminga [[menas|meno]], [[mokslas|mokslo]] [[kūryba]].
Eilutė 35:
Genijų iš savęs raida lėta ir pavėluota. Visą gyvenimą juos lydi paties savęs nugalėjimo uždavinys, likimo negandos. [[Demostenas]], anksčiau buvęs drovus, mikčiojantis, nedrąsus žmogus, tapo garsiu Graikijos oratoriumi. [[Lomonosovas]] palyginti vėlai pradėjo mokytis, turėjo įveikti suaugusio (žmogaus) neraštingumą, bendramokslių patyčias.
 
[[Vagneris]] tik sulaukęs 20 metų, išmoko rašyti natas[[nata]]s. [[Niutonas|Niutonui]] mokykloje nesisekė [[matematika]] ir [[fizika]]. [[Čarlzas Darvinas|Čarlzui Darvinui]] buvo sakoma, kad jis bus šeimos gėda ir jam tėra įdomu šaudyti ir tąsytis su šunimis, gaudyti žiurkes.
 
Save ugdančių genijų charakteryje dominuoja nepalaužiama, geležinė [[valia]], nenugalimas siekis įsitvirtinti gyvenime. Jų žinių troškimas ir noras veikti yra [[fenomenas|fenomenalus]]. Dirbdami jie pasiekia įtampos viršūnę, nugali savo fizinius ir psichinius trūkumus, kuria save (tikrąja to žodžio prasme), stengiasi iš paskutiniųjų.