Genijus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
'''Genijus''' ({{fr|genie}} – „įgimti gabumai“ < {{la|genium}} „talentas, gabumai“)
* [[Romėnų mitologija|romėnų
* populiariausia prasme – [[žmogus]], turintis išskirtinių [[sugebėjimai|sugebėjimų]]. Genijaus pasiekimai vidutinių gebėjimų žmogui yra nepasiekiami, kadangi sugebėjimai susiję su paveldėjimu.
== Genialumas ==
Genialumas yra aukščiausis kūrybinių galių pasireiškimo laipsnis. Jis būdingas
Žmogus laikomas genialiu, jei pasižymi išskirtinėmis [[intelektas|intelektinėmis]] savybėmis arba jei jo kūrybinės veiklos rezultatai daro didelę įtaką [[visuomenė]]s gyvenimui. Terminas specifiškai taikomas protiniams o ne fizinimas įgūdžiams. Tačiau esama išimčių – [[Pelé]] pakrikštytas ''[[futbolas|futbolo]] genijumi''.
Eilutė 13:
Po ''[[Querelle des Anciens et des Modernes]]'' pasirodymo [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ši sąvoka paplito ir dominavo [[estetas|estetų]] debatuose – ''genijumi'' buvo laikomas pats iš savęs kuriantis [[menininkas]], kuris ne tik „pamėgdžioja“ gamtą, bet ir pabaigia tai, ką [[gamta]] nebaigė tverti. Jie laikyti '[[mediumas|mediumais]]', per kuriuos viršjutiminė būtybė, kolektyvinė sąmonė pasiekia [[žmonija|žmoniją]], pateikiant esminius epochos kūrybos rezultatus. Genijai gali būti laikomi savotiškais [[civilizacija |civilizacijos]] [[raida|raidos]] ženklais. Genialios asmenybės savo veikla skatina visuomenės [[progresas|progresą]].
Taikantys [[
Genialumą pirmasis nuodugniai tyrė [[XIX amžius|XIX amžiaus]] psichologas [[F. Galtonas]]. [[Z. Froidas]] teigė, kad genialūs žmonės gimsta su didelių [[gabumas|gabumų]] užuomazgomis (duomenimis) ir vėliau, patyrę daug konfliktų, [[frustracija|frustracijų]], jei sublimuoja savo [[emocija]]s ir išreiškia jas reikšminga [[menas|meno]], [[mokslas|mokslo]] [[kūryba]].
Eilutė 35:
Genijų iš savęs raida lėta ir pavėluota. Visą gyvenimą juos lydi paties savęs nugalėjimo uždavinys, likimo negandos. [[Demostenas]], anksčiau buvęs drovus, mikčiojantis, nedrąsus žmogus, tapo garsiu Graikijos oratoriumi. [[Lomonosovas]] palyginti vėlai pradėjo mokytis, turėjo įveikti suaugusio (žmogaus) neraštingumą, bendramokslių patyčias.
[[Vagneris]] tik sulaukęs 20 metų, išmoko rašyti
Save ugdančių genijų charakteryje dominuoja nepalaužiama, geležinė [[valia]], nenugalimas siekis įsitvirtinti gyvenime. Jų žinių troškimas ir noras veikti yra [[fenomenas|fenomenalus]]. Dirbdami jie pasiekia įtampos viršūnę, nugali savo fizinius ir psichinius trūkumus, kuria save (tikrąja to žodžio prasme), stengiasi iš paskutiniųjų.
|