Ceolitas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ceolitai

Ceolitais vadinami mineralai, kuriems priskiriami karkasinės sandaros šarminių arba žemės šarminių metalų aliumosilikatų hidratai. Pagal struktūrą priklauso karkasinių grupei. Juose tetraedrai susijungę visomis keturiomis viršūnėmis, suformuodami begalinį, trimatį karkasą, su jame esančiomis tuštumomis. Ceolitų 50% tūrio sudaro ertmės, tuštumos ir kanalai. Juose patalpinti dideli katijonai (Ca, Na, K), kurie gali keistis katijonais su supančiu tirpalu. Daugelio ceolitų erdvės yra susijungusios į ilgos ir plačios formos kanalus ir kinta atsižvelgiant į mineralų formą. Šie kanalai (2,8 iki 8,0 angstremų) leidžia lengvai judėti būdingiems jonams ir molekulėms į struktūrą ir iš jos. Todėl į juos gali laisvai patekti vandens bei kitos polinės molekulės tokios, kaip NH3, SO2, H2S, CO2, ir panašiai. Ceolitai savo struktūroje gali turėti vandens, kuris yra pašalinamas kaitinant, tačiau pati struktūra lieka nepakitus.

Viena iš pagrindinių ceolitų pritaikymo sričių yra adsorbcija. Ceolitus, kaip adsorbentus naudoja šiose srityse: pradinių reagentų skirtų reakcijoms vykdyti, produktų separacijai, kaip koncentravimo agentas reakcijos procesuose.

Dar ceolitai yra naudojami tikslinėje organinėje sintezėje, baltymų sintezėje, kaip vandens tiekėjas į reakcijos terpę. Be to labai plati ceolitų panaudojimo sritis yra katalizė, čia ceolitas gali vykdyti tik adsorbento vaidmenį, o gali ir dažniausiai būna katalizatoriumi.