'''Gepidai''' – gotų gentis įsitvirtinusi centrinėje Europoje, minima istoriko [[Jordanas|Jordano]] kaip lėčiausiųlėčiausi ir tingiausiųtingiausi iš [[Gotai|gotų]]. [[IV amžius|IV a.]] vadovaujami savo pirmojo valdovo Fastido kariavo su [[burgundai]]s ir vos jų nesunaikino. Sudarę sąjungą su [[hunai]]s vadovaujami Ardariko 451 m. dalyvavo stambiausiame to laikmečio [[Katalaunijos mūšis|mūšyje Katalaunijos laukuose]] Šiaurės Prancūzijoje, kur hunai vadovaujami [[Atila|Atilos]] susikovė su Romos ir jų gausių sąjungininkų – [[Saksai|saksonų]], [[Burgundai|burgundų]], [[liticiani]], [[Sarmatai|sarmatų]] ir kt. armija. Sekančiais metais po Atilos mirties 453m., vadovaujant Ardarikui, gepidai, [[rugijai]], [[suevai]] (švabai), [[herulai]], [[alanai]] išsivadavo nuo hunų valdžios, sumušdami juos kautynėse prie Nedao upės Panonijoje. Tuomet gepidai įsitvirtino [[Karpatai|Karpatuose]] ir valdė [[Dakija|Dakiją]], (apmokesdinę Romą už taikos sąlygas), kur, dabartinės Rumunijos teritorijoje, aptinkama gepidų kapų.
504 m. Ostgotai vadovaujami Teodoriko išstūmė gepidus į Belgrado apylinkes. 546 m. Bizantijos imperija sudariusi sąjungą su lombardais pradėjo gepidų išstūmimą. 552m. gepidai Asfeldo kautynėse patyrė baisų pralaimėjimą ir 567m. buvo galutinai nukariauti [[Avarai|avarų]]. Paskutinį kartą kronikose minimi IX a.
