Saugų seniūnija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis brūkšnių taisymas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 76:
Iki XVIII a. pr. Saugų seniūnijos teritorija buvo lietuviška. Po maro epidemijos ([[1711]]) ir rusų okupacijos ([[1763]]) atvyko daug vokiečių. Nuo [[1871]] mokyklose ir viešame gyvenime varžoma lietuvių kalba. [[1875]] Saugose įsteigti vokiečių kalbos mokytojų kursai. [[1905]] Mantvyduose lietuvių gyveno 82%, Lankupiuose – 78%, Kukuruose – 69%, Kebeliuose 58%. Lietuvių tautinis judėjimas Saugų seniūnijos teritorijoje ėmė reikštis XX a. pradžioje. [[1912]]-[[1914]] Lankupiuose veikė Jaunimo organizacija (pirm. J. Kavolis), tarpukariu – Santaros skyrius Lankupiuose, kultūros ir švietimo dr-ja Žiedas Kukuruose ir kt.
XIX-[[XX amžius|XX]] a. pirmoje pusėje Saugų kraštas išsiskyrė malūnų įvairove – vėjų malūnai Berciškių (Mantvyduose net du), vandens malūnai (Aisėnų, Norkaičių), garinis malūnas Vilkyčiuose,
[[1923]]-[[1939]] Saugose veikė ūkininkų draugijos skyrius, [[1934]]-[[1939]] – žiemos žemės ūkio mokykla, nuo [[1937]] – pirmasis Klaipėdos krašte elektrinis inkubatorius. Daugiausia buvo smulkūs ūkiai (iki 12 ha), buvo ir stambių (50-80 ha) ir dvarų (300-400 ha). Buvo Aisėnų, Kukorų, Lapynų ir kt. dvarai. [[1926]]-[[1939]] Saugų seniūnijos teritorijoje be valdiškų prad. mokyklų buvo Klaipėdos krašto mokyklų draugijos išlaikomos privačios lietuvių mokyklos Lankupiuose, Rudynuose, Saugose, Traksėdžiuose, Vilkyčiuose. [[1938]] jose mokėsi apie 200 mokinių. [[1939]] [[kovo 23]] d. Klaipėdos kraštą užgrobus vokiečiams, buvo uždarytos lietuviškos mokyklos ir kitos lietuviškos įstaigos.
| |||