Onorė de Balzakas: Skirtumas tarp puslapio versijų

5 724 baitai pašalinti ,  prieš 14 metų
Nukreipiama į Honoré de Balzac
(Nukreipiama į Honoré de Balzac)
 
#redirect [[bs:Honoré de Balzac]]
[[Image:HBalzac.jpg|thumb|right|Onorė de Balzakas]]
'''Onorė de Balzakas''' ('''Honoré de Balzac''', [[1799]] m. [[gegužės 20]] d. – [[1850]] m. [[rugpjūčio 18]] d.) – prancūzų rašytojas, [[novelė|novelistas]]. Jis laikomas [[realizmas|realizmo]] pradininku, žymiausiu realistinio romano meistru Vakarų [[Europa|Europoje]].
 
O. Balzako geriausias [[romanas]] „Žmogiškoji komedija“ yra plačiausia Prancūzijos visuomenės panorama nuo [[1815]] iki [[1848]] m.
 
==Biografija==
Onorė de Balzakas gimė [[1799]] m. [[gegužės 20]] d. [[Prancūzija|Prancūzijos]] centre, Tūro mieste. Jo tėvas, Bernaras Fransua Balzakas, 53 metų amžiaus, Tūro mero pavaduotojas ir prieglaudų valdytojas. Motina, Lora Salambjė, trisdešimt dvejais metais jaunesnė už vyrą. Tėvai sūnų atidavė auginti žindyvei į Sen Syro kaimą prie [[Luara|Luaros]], kur jis išbuvo ketverius metus. O. Balzakas niekada nedovanojo motinai, kad ji šitaip nusišalino nuo jo: ''„Dėl kokios fizinės ar moralinės klaidos motina man yra taip abejinga?''
 
Aštuonerių metų O. Balzakas buvo atiduotas į Vandomo koledžą. [[1814]] m. O. Balzakas įstojo į Tūro koledžą. Šiame koledže O. Balzakas kentėjo nuo nesąmoningo motinos šykštumo: ji švaistydavo pinigus, o kasdieninėms išlaidoms skaičiuodavo kiekvieną skatiką. Vėliau jaunasis Balzakas atiduotas į Lepitro pensioną. Po to į abato Ganserio pensioną. Galiausiai [[1816]] m. Balzakas baigė mokslus.
 
Baigęs mokslus įvairiuose pensionuose įstojo (tėvų pageidavinu) į Teisės fakultetą. Tėvai vylėsi, kad sūnus perims notaro kontorą, pas kurį dirbo. Jaunuolio visai neviliojo teisininko profesija, jis geidė sėkmės, bet ją norėjo pasiekti per literatūrą. Todėl nusprendė tapti literatu. Tėvams nepatiko šis sūnaus sprendimas, bet vis dėlto davė dvejus metus literatūriniam talentui išbandyti. Tuomet jis parašė eiliuotą tragediją „Kromvelis”. Deja, iš šeimos pritarimo nesulaukė.
 
[[1822]] m. pradėjo meilės romaną su Lora de Berni, kuri ateityje bus jam labiausiai atsidavusi draugė ir patarėja visą gyvenimą, padėjusi susiformuoti jo literatūriniam talentui.
 
Norėdamas užsidirbti pragyvenimui, Onorė imasi plunksnos ir parašo pirmuosius nuotykinius romanus Lordo Roonė slapyvardžiu (Onorė analogija). Dirba daug ir sunkiai: parašo po penkis – dešimt romanų per metus. Rašytojas nuolat bando savo sėkmę praturtėti: pasirašo sutartį, kad išleistų Lafonteną ir [[Moljeras|Moljerą]] viename tome, įsigyja spaustuvę, įsteigia raidžių liejyklą. Tačiau visi šie sumanymai žlunga. Balzakas įlenda skolas, persekiojamas kreditorių ir darbininkų. Tai priverčia jį vėl grįžti prie plunksnos. [[1829]] m. prasideda O. Balzako literatūrinė šlovė. Jis parašo „Šuanus” – pirmąjį romaną, įėjusį į „Žmogiškąją komediją”. Vėliau išspausdinama „Santuokos fiziologija”. Sukuria pirmas [[apysaka]]s, kurios įeis į „Privataus gyvenimo scenas”. Parašo filosofinį romaną „Šagrenės oda”. [[1832]] m. ima susirašinėti su svetimšale. Vėliau su ja susipažįsta, tai – Evelina Hanska. Su ja susirašinės visą gyvenimą. [[1834]] m. gimsta Mari diu Frenė, greičiausiai jo duktė. Balzakas parašo pirmas „Paryžiaus gyvenimo scenas”: „Trylikos istoriją”. Po dviejų metų gimsta Lionelis Rišardas Gvidobonis – Viskontis, greičiausiai taip pat O. Balzako sūnus.
 
[[1850]] m. O.Balzako darbas sustojo. Jis dar vedė ilgai mylėtą moterį, lenkaitę, Eveliną Hanską bet trumpai su ja pagyveno, nes Balzakas jau sirgo širdies hipertrofija dėl įtempto darbo (net 16 valandų per dieną). Rašytojas mirė sulaukęs vos 51 metų.
 
==Kūryba==
O. Balzakas – žmogus, beveik fanatiškai atsidavęs [[literatūra]]i. Nuo jaunystės ligi mirties jis grūmėsi norėdamas įrodyti esąs literatas. Literatūra jam buvo ir gyvenimo tikslas, ir pragyvenimo šaltinis.
 
Literatūros darbą O.Balzakas pradėjo avantiūriniu ir istoriniu romanu, pasimokydamas iš V.Skoto, bet jau apie [[1830]] m. ėmė juoktis iš [[Romantizmas|romantizmo]]. Jis pajuto, kad jo romanų sritis – plati gyvenimo tikrovė. Vaizdavo visą ano laiko prancūzų gyvenimą, nieko neužmiršdamas, nieko nepridėdamas ir neidealizuodamas.
 
==Nuorodos==
[http://wikisource.org/wiki/Author:Honor%C3%A9_de_Balzac Onorė de Balzako „Žmogiškoji komedija“ prancūzų kalba]
 
[[Category:Prancūzijos rašytojai|Balzakas, Onorė de]]
 
 
{{wikiquote}}
 
[[ar:أونوريه دي بلزاك]]
[[bg:Оноре дьо Балзак]]
[[bs:Honoré de Balzac]]
[[ca:Honoré de Balzac]]
[[cs:Honoré de Balzac]]
[[cy:Honoré de Balzac]]
[[da:Honoré de Balzac]]
[[de:Honoré de Balzac]]
[[el:Ονορέ ντε Μπαλζάκ]]
[[en:Honoré de Balzac]]
[[eo:Honoré de Balzac]]
[[es:Honoré de Balzac]]
[[et:Honoré de Balzac]]
[[fa:انوره دو بالزاک]]
[[fi:Honoré de Balzac]]
[[fr:Honoré de Balzac]]
[[ga:Honoré de Balzac]]
[[he:אונורה דה באלזאק]]
[[hr:Honoré de Balzac]]
[[hu:Honoré de Balzac]]
[[io:Honoré de Balzac]]
[[it:Honoré de Balzac]]
[[ja:オノレ・ド・バルザック]]
[[ka:ონორე დე ბალზაკი]]
[[ko:오노레 드 발자크]]
[[lv:Onorē de Balzaks]]
[[nl:Honoré de Balzac]]
[[no:Honoré de Balzac]]
[[oc:Honoré de Balzac]]
[[pl:Honoré de Balzac]]
[[pt:Honoré de Balzac]]
[[ru:Бальзак, Оноре де]]
[[sc:Honorè de Balzac]]
[[sk:Honoré de Balzac]]
[[sl:Honoré de Balzac]]
[[sq:Honore de Balzac]]
[[sr:Оноре де Балзак]]
[[sv:Honoré de Balzac]]
[[tr:Honoré de Balzac]]
[[uk:Оноре де Бальзак]]
[[ur:بالزاک]]
[[vi:Honoré de Balzac]]
[[zh:巴尔扎克]]
1 507

pakeitimai