Vulkaniniai pelenai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
papildymas |
|||
Eilutė 3:
[[image:Diamond_Head_Kapiolani_Park.jpg|thumbnail|260px|Diamond Head Havajuose, pelenų kūgis, pelenai sukietėję į tufą]]
'''Vulkaniniai pelenai''' - labai smulkios, iki 2mm [[diametras|diametro]], [[uoliena|uolienų]] ir [[mineralas|mineralų]] dalelės, išmetamos pro [[ugnikalnis|ugnikalnio]] vulkaninę angą per šio išsiveržimą. Pelenai susidaro, kai išsiveržimo metu vykstant sprogimui, kietos uolienos suskyla ir [[magma]] išsiskirsto į miniatiūrines daleles. Labai smulkūs pelenai gali pasklisti kilometrų atstumu, nusėsdami ant žemės paviršių kaip dulkių ar miltų sluoksnis. Pelenai yra vienas iš [[piroklastai|piroklastinių]] medžiagų tipų. Dideliais kiekiais išmesti pelenai gali suformuoti ''pelenų kūgį'' - ugnikalnio korpusą. Pelenų sluoksnis ilgainiui susicementuoja į kietą uolieną [[tufas|tufą]].
Dėl savo sudėties vulkaniniai pelenai gali būti naudojami kaip trąšos.
==Požymiai==
eilutė 13 ⟶ 15:
==Pelenai ir aviacija==
Vulkaniniai pelenai gali užkimšti [[aviacija|aviacinius]] mechanizmus ir tai kelia didelę grėsmę [[orlaivis|orlaiviams]], skrendantiems netoli pelenų debesų. Gali sustoti variklis, arba užsiteršti kuro, vandens sistemos. Tokių sutrikimų yra užregistruota daug, pvz., po [[Galugungas|Galungungo]] ([[Indonezija
Tokių įvykių padažnėjimas paskatino aviacijos pramonę ieškoti sprendimų (po [[1991]] m.), buvo įsteigti Vulkaninių pelenų konsultacijų centrai (Volcanic Ash Advisory Centre), kurių dabar yra po vieną kiekvienam iš 9 pasaulio regionų, ir kurie tarpininkauja tarp [[meteorologija|meteorologų]], vulkanologų bei aviacijos pramonės.
==Poveikis atmosferai==
Labai smulkūs vulkaniniai pelenai gali likti aukštai [[žemės atmosfera|atmosferoje]] daugelį metų ir [[vėjas|vėjų]] nešami pasklisti po pasaulį. Tokie pelenai neretai prisideda prie įspūdingų saulėlydžio reginių, taip pat ''Bišopo žiedo'' fenomeno (aureolė aplink [[saulė|saulę]])
Didelių išsiveržimų vulkaniniai pelenai gali trumpam įtakoti [[klimatas|klimatą]], nes masyvus pelenų debesis atspindi saulės spinduliavimą, taip sukeliant atšalimą. Ugnikalnių išmestų pelenų poveikio pavyzdžiu gali būti [[tambora|Tamboros]] išsiveržimas 1815 m. Jo metu į atmosferą pateko tiek pelenų, kad poveikis klimatui buvo jaučiamas didelėje planetos dalyje. Po išsiveržimo buvę 1816-ieji metai vadinti "metais be saulės". 1883 m. rugpjūčio 27 d. išsiveržus tarp [[java (sala)|Javos]] ir [[Sumatra|Sumatros]] esančiam [[Krakatau]] ugnikalniui į atmosferą buvo išmesta 18 km3 pelenų dalelių, kurios pakilo iki 80 km ir 3 metus sukosi aplink Žemę.
==Nuorodos==
| |||