Džohoro sultonatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Image:Veliava_Johore1855.gif|thumb|left|150px|Džohoro sultonato vėliava 1855 m.]]

==Istorija==

===Įkūrimas===

Džohoro sultonatas yra tiesioginis Melakos sultonato įpėdinis. 1511 m Portugalams paėmus Melaką, jos paskutinis sultonas Mahmud Šahas pabėgo į [[Pahang]]ą. Vėliau jis įsitvirtino [[Bintanas|Bintano]] saloje, kol 1526 m portugalai jo tvirtovės nesugriovė. Tada sultonas pabėgo į Sumatrą, kur mirė, palikdamas du sūnus.

 

===Klestėjimas===

Džohoras nebepajėgė atkurti buvusios Malakos sultonato galybės. Tačiau jam priklausė nemažos teritorijos, įskaitant Pahangą, [[Selangor]]ą, [[Negeri Sembilan]]ą ir Sumatros rytines teritorijas. Dar šimtą metų jis išlaikė malajų hegemoniją, kovodamas su portugalais ir [[Ačeho sultonatas|Ačehu]], kurio sultonatas tapo stipriausiu prekybiniu konkurentu.

Sultonato silpnumas nulėmė praradimą visų sričių Sumatroje, o taip pat ir Malakos pusiasalyje: atsiskyrė [[Pahangas]], [[Selangoras]], [[Negeri Sembilanas]].

 

===Modernizacija===

1855 m. visas sultonato valdymas buvo oficialiai perduotas ''temengong'' Ibrahimui, kuris pradėjo šalies modernizaciją. Jo sūnus, 1862 m. atėjęs į valdžią, 1866 m. titulavosi sultonu Abu Bakru, o senasis sultonas Ali liko valdyti Muare. 1877 m. Muaras prijungtas prie Džiohoro. Abu Bakro laikais pradėta intensyvi sultonato modernizacija. Sostinė perkelta į Džohor Bahru, išleista konstitucija, pertvarkyta administracija. Sultonatas ėmė greitai turtėti dėl kaučiuko ir palmių aliejaus gamybos.

 

==Džohoro sultonų sąrašas==

{{Musulmoniškos malajų valstybės}}