Apsakymas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kabučių taisymas
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
nuor
Eilutė 19:
Lietuvių apsakymui būdinga autorinė pasakojimo laisvė (eskiziškumas, lyrinis pradas, išplėstas aprašymas, etnografinės ir buities detalės, veikėjo būsenų detalizavimas), todėl jo sąranga padrikesnė už novelės, o kompozicijos ekstensyvumas artina jį prie apysakos (Žemaitės „Petras Kurmelis“, [[Antanas Vienuolis|Antano Vienuolio]] „Paskenduolė“, [[Ramūnas Klimas|Ramūno Klimo]] „Kiečius, mėnulio šviesa ir portveinas už rublį dvi“).
 
Tikroviškumo iliuzija bei natūralūs daiktų ir reiškinių pavidalai – realistinės prigimties apsakymo bruožai tipiškiausi lietuvių mažajai epikai ([[Marius Katiliškis]], [[Kazys Barėnas]], [[Algirdas Pocius]], [[Romualdas Kašauskas]], [[Rimantas Šavelis (rašytoja)|Rimantas Šavelis]]). Apsakymas lyg kopijuoja tikrovišką gyvenimo fragmentą, kruopščiai atkuria materijos faktūrą, brėžia žmogaus likimo tarpsnį, panaudoja kalbos įvairialypiškumą. Autentiška žemaitiškos šnekos polifonija skamba [[Eugenijus Ignatavičius|Eugenijaus Ignatavičiaus]] „Chrizantemų autobuse“, kuriame tarsi visa Lietuva traukia į kapines aplankyti beprasmiškai mirusių nuo sovietmečio „progreso“. [[Jurgis Kunčinas]] laisvai manipuliuoja [[bohema|bohemos]] ir visuomenės atskalūnų [[slengas|slengo]] ištekliais. Žanrui būdingą epikos branduolį šiandien mėginama praturtinti efektinga [[simbolika]], įvairesniais pasakojimo būdais. [[Stalinas|Stalino]] barbarybės [[metafora]] – nukirsta tremtinio rankos plaštaka – plaukia [[taiga|taigos]] [[upė|upe]] kaip beviltiškumo signalas ([[Ričardas Gavelis|Ričardo Gavelio]] „Berankis“). Atsiranda naujas pasakojimo energijos šaltinis – herojaus sąmonės įtampa, kuri sutraukia laikus ir įvykius į sūkuriuojantį verpetą ([[Saulius Šaltenis|Sauliaus Šaltenio]] „Lich!“).
 
Lietuvių prozai modernėjant, mažėja pasakojimo [[anarchija|anarchijos]] ir disproporcijų. Konstruktyvumas, psichologizmas arba sąlygiški, fantastiniai vaizdai artina apsakymą prie novelės formos.