Ritmenbliuzas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 6:
Ritmenbliuzo muzika atsirado šeštojo dešimtmečio pabaigoje, kai evoliucionavosi iš bliuzo, ir iškart padėjo pamatus [[rokenrolas|rokenrolui]]. R&B perėmė nemažai bliuzo savybių, tačiau pamažu įgavo savitą braižą.
Septintojo dešimtmečio R&B scenoje dominavo tokie vokalistai kaip ''Ray Charles''<ref>Sublette, Ned (2007). "The Kingsmen and the Cha-cha-chá". In Eric Weisbard (ed.). ''Listen Again: A Momentary History of Pop Music''. Duke University Press. {{ISBN|978-0822340416}}.</ref> ir ''Ruth Brown'', ir tokios grupės kaip ''the Drifters'' ir ''the Coasters''. Tuomet, septintojo dešimtmečio antroje pusėje, ritmenbliuzas persikūnijo į ''soul'' muziką, kuri atsilaisvino nuo vyravusių R&B ritmų. Muzikantai pastūmėjo šią muziką įvairiomis kryptimis – skirtingos Amerikos sritys kūrė skirtingas ''soul'' rūšis. Tokiuose centruose kaip [[Niujorkas]], [[Filadelfija]] ar [[Čikaga]] ''R&B'' muzika buvo sukoncentruota ties balso savybėmis. [[Detroitas|Detroite]], „Motown“ muzikos kompanijos dėka, ''R&B'' įgavo populiariosios muzikos skambesį, kurį padėjo sukurti ''gospel'' ir ''rock & roll'' stiliai. Tuo tarpu pietuose ritmenbliuzas buvo itin stiprus ir sunkus.
Sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės pakėlė ritmenbliuzą į muzikos topų viršūnes septintajame dešimtmetyje. Tuo metu ''James Brown'' ir ''Sly & Family Stone'' inicijavo ''funk'' gimimą; ''Kenny Gamble'' ir ''Leon Huff'' inicijavo ''Philly Soul'' stiliaus atsiradimą su ''the O‘Jays'' ir ''Harold Melvin & the Blue Notes''; šokių aikštelėms pritaikytas ritmenbliuzas tapo masiniu reiškiniu, atošė ''disco'' banga.
| |||