|
| visas vardas =
| gimė = {{Gimė|1899|1|22}}
| gimimo vieta = [[Telšiai|Telšiuose]]
| mirė = {{Mirė|1980|1|26|1899|1|22}}
| mirties vieta = [[Vilnius|Vilniuje]]
| palaidotas = [[Antakalnio kapinės]]
| tėvas = Ignas Paleckis
| įstaigos =
| pareigos =
| partija = [[1926]]-–[[1927]] m. [[LVLS|Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga]]
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| pastabos =
}}
[[Vaizdas:Board of the Lithuanian Journalists' Union.jpeg|thumb|240px|[[Lietuvos žurnalistų sąjunga|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] nariai (apie 1932 m.). Sėdi, iš kairės: [[Vincas Rastenis|V. Rastenis]], [[Edvardas Turauskas|E. Turauskas]], [[Juozas Purickis|J. Purickis]] (vadovas), [[Jonė Gerulaitytė|J. Gerulaitytė]]. Stovi, iš kairės: [[Justas Paleckis|J. Paleckis]], [[Augustinas Gricius|A. Gricius]], [[Jonas Kardelis|J. Kardelis]], [[Vincas Kemežys|V. Kemežys]], [[Antanas Bružas|A. Bružas]].]]
[[Vaizdas:J. Paleckio kapas.JPG|thumb|right|240px|J. Paleckio kapas [[Antakalnio kapinės]]e]]
'''Justas Paleckis''' ([[1899]] m. [[sausio 22]] d. [[Telšiai|Telšiuose]] – [[1980]] m. [[sausio 26]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas ir politikas, laikinasis okupuotos Lietuvos prezidentas, aktyviai prisidėjo įvedant tarybinę santvarką Lietuvoje.<ref name="vle">[https://www.vle.lt/straipsnis/justas-paleckis/ ''Justas Paleckis'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.</ref>
== Biografija ==
Gimė bajorų kilmės kalvio Igno Paleckio (Kazimiero s.) ([[1837]]–[[1912]]1837–1912) ir Onos Petrauskaitės (Tamošiaus d.) (g. [[1872]] m.) šeimoje.<ref>Justas Paleckis. Tarp dviejų pasaulių: atsiminimai. Vilnius: Vaga, 1983.</ref> Justas Paleckis porą mėnesių mokėsi [[Rygos Nikolajaus I gimnazija|Rygos Nikolajaus gimnazijoje]]. Po to į mokslus (vakarinėje gimnazijoje eksternu) grįžo būdamas 21 metų, raginamas savo būsimosios žmonos [[Genovaitė Paleckienė|Genovaitės Jurgaitytės]].<ref>V.Terleckas. Nauji mitai, išplaunantys ribą tarp gėrio ir blogio, arba nesaikingai nupudruotas J.Paleckis (Delfi.lt, 2011)</ref>
[[1926]]–[[1927]] m. nacionalinės Lietuvos naujienų agentūros ([[ELTA]]) direktorius. [[Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga|Liaudininkų partijos]] narys, po [[1926]] m. [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. perversmo]] dalyvavo opozicijos veikloje, [[1927]] m. valdžios atleistas iš pareigų. Leido ir redagavo žurnalus [[Naujas žodis (žurnalas)|„Naujas žodis“]] ir „[[Laiko žodis]]“, rašė eilėraščius ir publicistiką, [[1933]] m. po TSRS pasiuntinybės finansuotos kelionės į Maskvą išleido knygą „TSRS mūsų akimis“, savu laiku tapusia bestseleriu. Nuo [[1930]] m. [[Tarybų Sąjunga|SSRSTSRS]] pasiuntinybė Lietuvoje J. Paleckį vadino patikimu, išbandytu ir patikrintu informatoriumi, mat jis teikdavo jai vertingą operatyvinę informaciją.<ref>V.Terleckas. Nauji mitai, išplaunantys ribą tarp gėrio ir blogio, arba nesaikingai nupudruotas J.Paleckis (Delfi.lt, 2011)</ref> [[1931]] m. J. Paleckis užmezgė ryšius su pogrindine [[Lietuvos komunistų partija]], veikė politinius kalinius remiančioje [[Lietuvos Raudonosios pagalbos organizacija|Lietuvos Raudonosios pagalbos organizacijoje]], prokomunistinėje [[Butų nuomininkų draugija|Butų nuomininkų draugijoje]], [[Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti|Lietuvių draugijoje TSRS tautų kultūrai pažinti]]<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-01-24-aras-luksas-justas-paleckis-nuo-iliuziju-iki-isdavystes-1/39400 Bernardinai.lt ARAS LUKŠAS. JUSTAS PALECKIS: NUO ILIUZIJŲ IKI IŠDAVYSTĖS]</ref>.
[[1938]] m. kovą J. Paleckis [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] fojė, pasibaigus spektaklio „Samsonas ir Dalila“ antrajai daliai, surengė prieš Lietuvos valdžią nukreiptą vienišą protestą, kurio metu ragino nuversti „fašistinį režimą“. J. Paleckiui baigus kalbėti jį iš salės išsivedė du policijos pareigūnai, tačiau po poros valandų paleido nepateikus jokių kaltinimų.
Kitą didesnį protesto mitingą J. Paleckis suorganizavo prie Prezidentūros sodelio, kai po Vilniaus grąžinimo Lietuvai [[1939]] m. ragino susirinkusiuosius vykti padėkoti [[TSRS]] prie pastarosios ambasados. Šį kartą niekas iš protesto dalyvių sulaikyti nebuvo. Tą pačią dieną Paleckis sulaikytas po kito mitingo prie sunkiųjų darbų kalėjimo, areštuotas trims paroms, o vėliau išsiunčiamas į [[Dimitravo priverčiamojo darbo stovykla|Dimitravo priverčiamojo darbo stovyklą]]. [[1939]] m. gruodį paleidžiamas su sąlyga, kad išvyks iš [[Lietuva|Lietuvos]]. IšvykstaIšvyko į Latviją, tačiau po mėnesio gaunagavo leidimą grįžti į [[Kėdainių apskritis|Kėdainių apskritį]].
[[Lietuvos okupacija (1940)|1940]] m. okupavus Lietuvą [[Tarybų Sąjunga|SSRS]] TSRS valdžios valia paskirtas Lietuvos Respublikos premjeru, o [[Antanas Merkys|A. Merkiui]] atsistatydinus – prezidentu, nors toks paskyrimas prieštaravo Lietuvos Respublikos konstitucijai. [[1940]] m. liepą oficialiai įstojo į [[Tarybų Sąjungos komunistų partija|komunistų partiją]]. [[1940]] m.]] [[liepos 16]] d. kartu su [[Mečislovas Gedvilas|Mečislovu Gedvilu]] sankcionavo ministro pirmininko A. Merkio bei užsienio reikalų ministro [[Juozas Urbšys|J. Urbšio]] bei jų šeimų ištrėmimą.<ref>http://www.alfa.lt/straipsnis/10310907/?Paleckis..nuo.iliuziju.iki.isdavystes=2010-01-23_17-01</ref>
Justas Paleckis [[1940]]–[[1967]] m. buvo [[Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba|LTSR Aukščiausios Tarybos]] prezidiumo pirmininku, tačiau reali valdžia okupuotoje Lietuvoje buvo [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] pirmojo sekretoriaus rankose. Po to iki [[1970]] m. buvo TSRS Tautybių Tarybos pirmininkas.
| 