Alofonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Alofonas''' ({{el|άλλος}} 'kitas' ir {{el|φωνή}} 'garsas') – [[Fonema|fonemos]] tarimo būdas, jos variantas, nulemtas tam tikros [[Fonetika|fonetinės]] aplinkos.<ref>Auziņa, Ilze; Markus, Dace; Grigorjevs, Juris (2015). Nītiņa, Daina; Grigorjevs, Juris. red. „Fonētikas un fonoloģijas vispārīgs raksturojums“. Latviešu valodas gramatika (Rīga: LU Latviešu valodas institūts): 22.—27. lpp. ISBN 978-9984-742-77-9</ref> Visuma visų įmanomų pozicijų, kuriose pasitaiko vienos fonemos alofonai, vadinama fonemos [[distribucija]]. Kalbos vartotojai gerai atpažįsta fonemas, t. y. reikšmę skiriančius kalbos vienetus, bet ne visada geba atskirti tos pačios fonemos alofonus. Kalbėtojai fonemas paprastai suvokia kaip pagrindinius alofonus.

 

 

Pagrindiniai alofonai dažniausiai tariami stipriojoje [[Kalbos garsas|garso]] padėtyje. Stiprioji padėtis yra tokia, kurioje įmanomas didžiausias to tipo fonemų skaičius. Lietuvių kalboje stipriosiomis padėtimis laikomos tos, kuriose nepatiriamas balsių priešakėjimas, užpakalėjimas, priebalsių minkštėjimas ir kt.