Geosinchroninė orbita: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}
 
'''Geosinchroninė orbita''' – [[orbita]] apie [[Žemė|Žemę]], kurios [[sinodinis periodas]] sutampa su Žemės [[Žvaigždinis laikas|žvaigždiniu sukimosi periodu]]. Tai reiškia, kad fiksuotoje Žemės vietoje esančio stebėtojo atžvilgiu [[palydovas]], esantis geosinchroninėje orbitoje, grįžta į tą patį tašką danguje kiekvieną dieną lygiai tuo pačiu laiku.
 
eilutė 12 ⟶ 10:
Geostacionari pusiaujo orbita (GEO) apskrita geosinchroninė orbita Žemės [[Pusiaujas|pusiaujo]] plokštumoje, kurios spindulys yra apie 42 164 km (matuojant nuo Žemės centro).<ref name="smad">{{cite book|title=Space Mission Analysis and Design|publisher=Microcosm Press and Kluwer Academic Publishers |editor1-first=Wiley J. |editor1-last=Larson |editor2-first=James R. |editor2-last=Wertz |bibcode=1999smad.book.....W |last1=Wertz |first1=James Richard |last2=Larson |first2=Wiley J. |year=1999|isbn=978-1-881883-10-4}}</ref> Palydovas tokioje orbitoje būna maždaug 35 786 km aukštyje virš vidutinio [[Jūros lygis|jūros lygio]]. Jis išlaiko tą pačią padėtį Žemės paviršiaus atžvilgiu. Jei stebėtume geostacionarioje orbitoje esantį palydovą, tai jis atrodytų kabantis tame pačiame dangaus taške, kai kiti dangaus kūnai: Saulė, Mėnulis ir žvaigždės - skrietų už jo. Tokios orbitos yra naudingos telekomunikacijų palydovams.<ref>{{cite web|url=https://www.esa.int/Our_Activities/Telecommunications_Integrated_Applications/Orbits |title=Orbits |publisher=[[ESA]] |access-date=October 1, 2019 |date=October 4, 2018}}</ref>
 
Praktiškai idealios geostacionarios palydovo orbitos išlaikyti neišeina ir jis dreifuoja dėl perturbacijų: [[Saulės vėjas|saulės vėjo]], radiacinio slėgio, Žemės gravitacinio lauko svyravimų ir [[Mėnulis|Mėnulio]] bei [[Saulė|Saulės]] gravitacinio poveikio. Orbitai išlaikyti yra naudojami varikliai, šis procesas vadinamas ''stoties išlaikymu''.
 
== Šaltiniai ==