Stemplės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis brūkšnių taisymas |
|||
Eilutė 18:
[[1695]] m. Stemplių kaime gyveno 18 šeimų. Kaimas iki [[1820]] m. priklausė Švėkšnos dvarui. 1820 m., Jurgio Platerio sūnams pasidalijus Švėkšnos dvaro valdą, grafas Kazimieras Plateris Stemplių kaimo pakraštyje įkūrė Stemplių dvarą. Nuo XIX a. antros pusės iki [[1950]] m. Stemplės priklausė Švėkšnos valsčiui (buvo Stemplių seniūnijos centras). [[1950]]–[[1960]] m. – Stemplių apylinkės bei „Aušros“ kolūkio centras.
[[1863]] m. [[gegužės 11]]–[[gegužės 12|12]] dienomis ties Stempliais Boleslovo Dluskio vadovaujama sukilėlių rinktinė susirėmė su caro kariuomene. [[1881]] m., kai Stemplių dvaras vykdė savo žemės atribojimą nuo kaimo, Stemplių kaimo valstiečiai neleido tų darbų vykdyti, nes dvarininkas Kazimieras Plateris sau matavosi ir tas žemes, kuriomis nuo seno naudojosi valstiečiai. [[1864]]-[[1904]] m. pro Stemples ėjo draudžiamos Lietuviškos spaudos kelias. [[1905]] m. [[Rusija|Rusijoje]] vykstančios revoliucijos metu iš pareigų buvo pašalintas ir turėjo slapstytis Stemplių dvaro užvaizdas . Nepriklausomybės metais Stemplių dvaro centras priklausė Jadvygai Čeckienei, iš kurios vėliau prelatas K. Šaulys dvarą nupirko giminaičiui Alminauskiui. Pagal žemės reformos įstatymą išdalyto dvaro vietoje įkurtas Drobulių kaimas. Šis vardas neprigijo – liko Stemplės. Tarpukaryje Stemplėse ant Ašvos upės kranto buvo vandens malūnas ir lentpjūvė. Sovietmečiu pagrindiniame dvaro pastate buvo mokykla: [[1949]] – [[1961]] m. septynmetė, vėliau kurį laiką aštuonmetė, toliau pradinė, kuri nepriklausomybės laikais perkelta į Stemplių bažnyčios klebonijos pastatą; dirba dvi mokytojos ([[2005]]). Iki nepriklausomybės daugelis Stemplių gyventojų dirbo „Švėkšnos“ tarybiniame ūkyje bei Stemplių girininkijoje.
{{demography 7col|600px|1923 m.|1959 m.|1970 m.|1979 m.|1987 m.|1997 m.|2001 m.|312|140|117|112|86|116|99}}
| |||