12:08, 11 liepos 2022 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 856 keitimai S Atmestas 212.122.72.253 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Amherst99 keitimas) Žyma: Atmesti ← Prieš tai darytas keitimas		23:35, 17 vasario 2023 versija taisyti anuliuoti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 420 276 keitimai S Tarpo prieš išnašą šalinimas. Kitas pakeitimas →
Eilutė 4: == Istorija == Debesų kompiuterijos koncepcijos pradininkas buvo John McCarthy, kuris 1960-aisiais pasiūlė, kad būsimos debesų kompiuterijos paslaugos ir apmokestinimas būtų analogiškas komunalinių paslaugų apmokėjimui.<ref name=":4">V. V. Arutyunov. Cloud Computing: Its History of Development, Modern State, and Future Considerations. (2012) Vol. 39, No. 3, pp. 173–178. ISSN 0147-6882</ref> Ankstyviausias debesų kompiuterijos paminėjimas literatūroje buvo „Compaq“ dokumente [[1996]]m. <ref>Blesson Varghese. A History of the Cloud. (2019). Volume 61, Issue 2. 46–48. ISSN 1746-5710</ref> Pirmieji debesų kompiuterijos paslaugas pradėjo tiekti [[Google]] ir [[Amazon]] firmos.<ref>Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development (2015.30).Vol. 37. No. 2: 331–344. ISSN 1822-6760</ref> Modernų debesies atsiradimą pradėjo Amazon Web Services (AWS), [[2002]] m. paleidusi savo viešąjį debesį. AWS „Elastic Compute Cloud“ (EC2) plačiajai visuomenei buvo prieinama nuo [[2006]] m. [[2010]] m. [[Microsoft]] įžengė į rinką ir paleido „Azure“.<ref name=":4"/> == Debesų kompiuterijos siūlomos paslaugos == Eilutė 29: * Užtikrinama duomenų apsauga debesyje, saugi prieiga; papildomai daromos atsarginės duomenų ir pačios sistemos kopijos, jos saugomos skirtinguose serveriuose. * Sudaromos sąlygos dinamiškai keisti paslaugų paketo apimtį pagal poreikius – daugiau ar mažiau virtualių mašinų, daugiau ar mažiau vietos duomenims. * Už paslaugą mokama tiek, kiek ja naudojamasi. <ref name=":2"/> == Debesies panaudojimas įmonėse == Verslas neinvestuoja lėšų į savo informacinių technologijų infrastruktūrą, o tik specializuotoms kompanijoms moka tik už tas paslaugas, kuriomis naudojasi konkrečiu metu. Taigi vartotojui nebereikia įsigyti kompiuterinės ar programinės įrangos bei užtikrinti nuolatinio informacijos prieinamumo. Mokesčiai už naudojimąsi paslaugomis skaičiuojami tik už tam tikrą laiką, todėl išlaidas tampa ne tik geriau valdyti, bet ir pavyksta jas efektyviai sumažinti. <ref> Christauskas, Česlovas, Misevičienė, Regina. Cloud-computing based accounting for small to medium sized business (2012).Vol. 23, iss. 1. 4-21.ISSN: 1392-2785</ref> Debesis tapo daugelio organizacijų darbo įrankiu, leidžiančiu dirbti lanksčiau, produktyviau bei mažiau investuojant ir išleidžiant. Kaip įmonės gali naudoti debesį: * '''Mobilioji darbo vieta'''. Debesis suteikia bet kuriai įmonei įrankių, reikalingų norint leisti darbuotojams dirbti iš bet kurios vietos. Taip yra todėl, kad el. laiškus ir visus svarbius dokumentus galima nusiųsti ir įrašyti į debesį, kad darbą iš tikrųjų būtų galima atlikti debesyje. Rinkmenų bendrinimas yra dar viena didžiulė priežastis, kodėl debesis leidžia naudotis mobiliąja darbo vieta. Kai jūsų organizacija naudoja nuomojamų išteklių debesies aplinką, ji turi vietą nusiųsti dideliems ar slaptoms rinkmenoms, kurių nepageidaujate siųsti el. paštu. Kai kurie debesies saugyklos teikėjai taip pat leidžia lengvai redaguoti dokumentus kaip grupę, naudojantis žinomais įrankiais. * '''[[El. paštas]]'''. Puikus dalykas naudojant debesį savo el. paštui laikyti yra tas, kad galite pasiekti jį iš bet kurios vietos. Tai ypač svarbu, jei jūsų darbuotojai keliauja arba iš viso dirba iš namų. Šiandienos verslo pasaulyje el. paštas laikomas būtina programa vykdant veiklą, todėl jis turi būti patikimas. Kai naudojate debesį , nebereikia jaudintis dėl serverio darbinės būsenos ir el. pašto talpos.

Debesų kompiuterija: Skirtumas tarp puslapio versijų