Bakterijų dauginimasis ir vystymasis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Sporos susidaro įvairiai, dažniausiai po vieną, kai kada po dvi. Dažnai jos susiformuoja po to, kai plazmoje išryškėja vadinamoji [[branduolys|branduolio]] medžiaga (chromatiniai grūdeliai). Branduolio medžiaga yra svarbiausia substancija, iš kurios susidaro sporos. Plazmoje pradeda ryškėti apvalus branduolio medžiagos plotelis, kuris sudaro prosporę. Iš jos, ištirpus nepanaudotai plazmai, susiformuoja spora. Sporos gali atsirasti ir kitaip. Pavyzdžiui, ''[[Bacillus tetani]]'' [[chromatinas|chromatino]] grūdelių nesudaro. Šiuo atveju plazmos dalis atsitraukia nuo sienelės, apsigaubia plėvele ir virsta spora. Vegetatyvinės bakterijos ląstelės, susidarius jų viduje sporoms, dažnai dar ilgai išlieka aktyvios ir vikriai juda (''[[Chlostridium butyricum]]''). Sporos pasižymi dideliu atsparumu įvairiems aplinkos veiksniams. Sporos gali išlikti gyvos dešimtis metų.

 

 

Kabančiame mitybinio tirpalo laše pro [[mikroskopas|mikroskopą]] galima stebėti ir sporos dygimą. Iš pradžių spora išbrinksta, pasidaro elipsiška, vėliau jos plėvelė ties pusiauju plyšta. Iš vidaus išlenda šviesi ląstelė, kuri greit apauga žiuželiais.