Planinė ekonomika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Stv.bot (aptarimas | indėlis)
T~ltwiki (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 30:
Tipiškas ''socialistinės ekonomikos'' pavyzdys yra TSRS ekonomika nuo 1917 m. iki 1991 m. Valstybinių organu, reguliuojančiu ekonomiką buvo TSRS Valstybinio planavimo ministerija, kuri buvo įkurta 1921 m. vasarį ([[rusų kalba|rus.]] ГОЭЛРО) komisijos pagrindu. Planavimo ministerija pirma planavo 1 metams į priekį, o nuo 1925 m. penkmečiui.
 
Visuose valstybėse pradėjus kurti socialistinę ekonomiką iš karto susidurta su dideliais sunkumais, paprasčiausiai prasidėdavo [[badas]], todėl tokiose valstybėse, kaip Kinija[[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijoje]], [[Vietnamas]] žymiai pasireiškus badui jos gana greitai buvo atsisakyta.
 
Taip pat jinai negali išsilaikyti demokratinėse valstybėse ir jos buvo atsisakyta vos tik įvedus demokratiją, taip įvyko visose be išimties rytų Europos valstybės.
Eilutė 42:
* Pastoviai buvo prekių ir paslaugų trukumas ([[deficitas]]). Kai kurių paslaugų reikėjo laukti metais, o prekių dešimtmečiais, o kartais buvo galima įsigyti tik davus kyšį. Būtai nors ir būdavo dalinami nemokamai, jo reikėjo laukti dešimtmečiais, o kartais ir visai nesulaukti.
* Produkcijos perprodukciją pardavinėdavo kartu su deficitinėmis prekėmis. Jei nori nusipirkti deficitinę prekę, turi kartu nusipirkti ir prekę kurios per daug prigaminta.
* Televizijai, laikraščiams ir kt. nereikėjo tarpusavyje konkuruoti ir gavus nurodymą vesti propagandą nereikėjo rūpintis savo reitingais. Plačiai buvo rodoma kaip gerai ir linksma gyventi planinės ekonomikos valstybėje, visi žmonės buvo tik teigiami, o jei kas ir darydavo neigiamą, jį greitai pataisydavo. Pastoviai buvo raportuojama apie planų viršijimą, nors nebuvo vertinama ar planai prieš tai nebuvo sumažinti, iš kur gauti papildomi resursai. Praktiškai niekada nerodydavo jos blogosios pusės, net kylančių asmeniškai iš žmonių (girtuoklystė, nusikaltimai, tinginystė ir t. t.).
* Mene ir spaudoje klestėjo paviršutinės idėjos, dėl prekių trūkumo ir ilgų eilių buvo kaltinami pardavėjai, sandėlių vedėjai, pastoviai skatinama geriau dirbti. Tai persikeldavo ir į gyvenimą: rengiamos lenktynės kas geriau dirbs, liepdavo darbuotojams prisiimti papildomus įsipareigojimus, nors dirbant prie konvejerio, skirtingus darbus ar negavus resursų daugiau darbo padaryti ar jį apskaičiuoti buvo neįmanoma.
* Plačiai buvo vedama propaganda, kad nėra bedarbystės, net nebuvo darbo biržų, nors buvo žmonių, kurie nenorėjo dirbti ir darbo neieškojo, taip pat keičiant darbą kuri tai laiką žmogus neturėjo darbo. Nesant bedarbystei nebuvo užsimenama apie mažas algas.