Junda: Skirtumas tarp puslapio versijų

Rašytiniuose šaltiniuose šis žodis sutinkamas tik vieną kartą: [[Ipatijaus metraštis|Ipatijaus metraštyje]] (1258 m.) rašoma, kad ''Romanui atvykus su lietuviais prie miesto, lietuviai, nieko nežinodami, puolė miestą'' <…> ''reiškė nepasitenkinimą ir spjaudė, saviškai tardami „janda“'' ({{ru|янда}}), ''šaukėsi savo dievų [[Andajas|Andajo]] ir [[Diviriksas|Divirikso]], ir minėjo visus savo dievus'' <…>.<ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 261 psl.</ref>.

[[Panemunė]]je, kur [[Liekė]] įteka į [[Nemunas|Nemuną]] ir kur [[Lapupis]] įsilieja į Liekę (Kauno raj.), šių trijų upių apjuostas stovi [[Jundakalnis]] (Šėtijų piliakalnis). Pasakojama, kad senų senovėje čia buvęs karo deivės Jundos [[Alka (religijotyra)|alkas]].{{faktas}} Pradėjus kraštą pulti [[teutonų ordinas|kryžiuočiams]], šioje vietoje pastatyta bajoro Šėtos pilis.