04:17, 5 vasario 2023 versija taisyti BigHead (aptarimas \| indėlis) 4 050 keitimai Tolesni pataisymai, according to VLE ← Prieš tai darytas keitimas		05:01, 5 vasario 2023 versija taisyti anuliuoti BigHead (aptarimas \| indėlis) 4 050 keitimai Typos Kitas pakeitimas →
Eilutė 39: 1939 m. spalio 10 d. [[Juozas Urbšys]] ir [[Viačeslavas Molotovas]], įgalioti savo vyriausybių, pasirašė [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis\|Lietuvos–Sovietų sąjungos savitarpio pagalbos sutartį]] ir Vilniaus bei Vilniaus krašto perdavimo Lietuvos Respublikai aktą. Pagal sutartį Lietuvos strategines vietose atsirado keletas [[~~Sovietinė~~Raudonoji armija\|~~sovietinės~~raudonosios armijos]] [[Įgula (fortifikacija)\|įgulų]]: Alytuje, Prienuose, Gaižiūnuose ir Naujojoje Vilnioje, viso 18786 [[Raudonoji armija\|raudonosios armijos]] kariai <ref>''Lietuva 1940 - 1990: Okupuotos Lietuvos istorija''. LGRTC, 2007 p. 45.</ref>. ~~Sovietų~~[[Raudonoji armija]] (kuri formaliai dar nebuvo okupacinė, mat pasirodė [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos ~~sutartį~~sutartis\|abiejų valstybių susitarimu]]), neretai veldavosi į Lietuvos vidaus reikalus. Spalio 31 d. [[~~Raudonoji~~raudonoji armija]] nekviesta slopino lenkų antisemitines riaušes Vilniuje, grasino kištis ir į kitus panašius įvykius, jei Lietuvos valdžia nesiims rimtesnių priemonių dėl Vilniaus lenkų. Bet sovietų vyriausybė nenorėjo konfliktuoti su Lietuvos valdžia (kaip ir lietuviai nenorėjo konfliktų su sovietais). Spalio 19 d. V. Molotovas įsakė sovietų pasiuntiniui N. Pozdniakovui nutraukti bet kokią paramą ir pažadus Lietuvos kairiesiems. [[Maskva]] siekė teisėto Lietuvos prisijungimo, nenorėjo kompromituoti savo siekių.<ref> ''Lietuva 1940 - 1990: Okupuotos Lietuvos istorija''. LGRTC, 2007 p. 48.</ref> Faktiškai tai reiškė Lietuvos nepriklausomybės praradimą. Tai matosi gruodžio 13 d. kai Lietuvos (kaip ir Latvijos bei Estijos) atstovas [[Tautų Sąjunga\|Tautų Sąjungoje]], dėl [[Žiemos karas\|sovietų karo prieš Suomiją]], nebalsavo už [[TSRS\|sovietų]] pašalinimą iš organizacijos.<ref>''Lietuva 1940 - 1990: Okupuotos Lietuvos istorija''. LGRTC, 2007 p. 45.</ref> Eilutė 48: === Okupacija ir aneksija === 1940 m. birželį [[TSRS\|sovietų]] kariai užpuolė Lietuvos ~~valstybės~~ teritoriją. 1940 m. liepos 21 d. pagal [[Maskva\|Maskvos]] scenarijų įsteigta {{PAGENAME}}: [[Okupacija\|okupavus]] Lietuvą „išrinktas“ marionetinis [[Liaudies Seimas]] pirmojoje sesijoje pirmu klausimu, svarstydamas valstybinės santvarkos pakeitimą, [[Antanas Sniečkus\|Antanui Sniečkui]] pasiūlius, priėmė nutarimą „prašyti“ [[TSRS Aukščiausioji Taryba\|sovietų Aukščiausiąją Tarybą]] priimti {{PAGENAME}} į [[TSRS\|Sovietų sąjungos]] sudėtį, nors savo rinkiminėse programose nei „[[Lietuvos darbo sąjunga]]“, nei pavieniai kandidatai tokios nuostatos nedeklaravo. Taip siekta formaliai įteisinti Lietuvos [[Okupacija\|okupaciją]] bei [[Aneksija\|aneksiją]] prie [[TSRS\|Sovietų sąjungos]]. Nuo 1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuva pripažinta [[TSRS\|Sovietų sąjungos]] sudėtyje, t.y. [[Aneksija\|aneksuota]]. 1940 m. rugpjūčio 25 d. [[Liaudies Seimas\|Liaudies Seimo]] ypatingos sesijos metu patvirtinta [[1940 m. Lietuvos TSR Konstitucija\|{{PAGENAME}} konstitucija]] (1936 m. gruodžio 5 d. sovietų konstitucijos analogas). Eilutė 68: [[Vaizdas:1960 CPA 2447.jpg\|miniatiūra\|Okupacijos jubiliejaus sovietinis [[pašto ženklas]] (1960)]] 1944 m. sovietams vėl [[Okupacija\|okupavus]] Lietuvą, iškart prasidėjo [[Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1953 m.\|masinės Lietuvos gyventojų tremtys į Sibirą]], kurios vykdytos iki 1953 m. Stalino mirties. Tada uždrausti tautiškumo simboliai – [[Lietuvos vėliava\|tautinė trispalvė vėliava]] bei [[Tautiška giesmė]] ir kiti, už jų naudojimą žmonės buvo baudžiami. „{{PAGENAME}} ūkio atkūrimo“ pretekstu sovietai skatino darbininkų ir kitų gyventojų migraciją į Lietuvą iš Rusijos ir kitų [[TSRS\|sovietinių]] respublikų; taip ketinta Lietuvą labiau integruoti į Sovietų Sąjungą ir plėtoti jos pramonę. Tada darbingi lietuviai buvo viliojami darbams [[Rusijos TFSR]] gilumoje, žadant visokeriopas įsikūrimo naujoje vietoje lengvatas. Net ir nuslopinus [[Lietuvos partizanai\|Lietuvos partizaninį pasipriešinimą]] sovietai neužgniaužė [[Tautinis judėjimas\|judėjimo]] už Lietuvos nepriklausomybę – veikė persekiojamos pogrindinės disidentinės grupės, leidusios pogrindinę spaudą, katalikišką literatūrą. Po tarptautinės konferencijos ~~Suomijos sostinėje~~ Helsinkyje, kur buvo pripažintos po II pasaulinio karo nusistovėjusios sienos, [[Lietuvos Helsinkio grupė]] per užsienio radiją paskelbė nepriklausomybės reikalavimą. 1972 m. po [[Romas Kalanta\|Romo Kalantos]] susideginimo kilo antitarybiniai jaunimo protestai ir kiti neramumai, vadinti [[Kauno pavasaris\|Kauno pavasariu]]. 1978 m. balandžio 20 d. devintojo šaukimo [[Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba\|{{PAGENAME}} Aukščiausiosios Tarybos]] neeilinėje devintojoje sesijoje buvo priimta [[1978 m. Lietuvos TSR Konstitucija\|antroji {{PAGENAME}} Konstitucija]] ([[1977]] m. spalio 7 d. sovietinės konstitucijos analogas), kuri veikė iki sovietų žlugimo. === Sovietų žlugimas === XX a. devintajame dešimtmetyje [[TSRS\|Sovietų sąjungą]] ištiko ekonominė krizė. 1985 m. [[SSRS\|Sovietų sąjungos]] vadovu tapo [[Michailas Gorbačiovas]], kuris pradėjo liberalias reformas (pvz. [[Perestroika\|Pertvarką]]) ir ~~užbaigė~~baigė [[Šaltasis karas\|Šaltąjį karą]]. Tai paskatino antikomunistinių judėjimų suaktyvėjimą Sovietų sąjungoje, taip pat ir okupuotoje Lietuvoje. 1988 m. spalio 22-23 d. įkurtas [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis]] siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo. 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias [[Molotovo-Ribentropo paktas\|Molotovo-Ribentropo pakto]], panaikinusio [[Baltijos ~~šalių~~valstybės\|Baltijos valstybių]] nepriklausomybę, metines, įvyko [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis\|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]] organizuotas [[Baltijos kelias]] – ~600 km susikibusių žmonių grandinė, sustojusi apjungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Akcija simbolizavo [[Lietuva\|Lietuvos]], [[Latvija\|Latvijos]] ir [[Estija\|Estijos]] žmonių siekį atsiskirt nuo sovietų. 1990 m. kovo 11 d. [[Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas]] pasirašė [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo\|Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo]]. Okupacinė {{PAGENAME}} faktiškai nustojo egzistuoti. Kadangi Lietuvos okupacija bei aneksija visuomet buvo laikyta prieštaraujančia tarptautinei teisei ir laikyta niekine, formalaus išstojimo iš [[TSRS\|Sovietų sąjungos]] net nereikėjo.

Lietuvos TSR: Skirtumas tarp puslapio versijų