Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
S (robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas))
[[Vaizdas:{{ltbaz|BZN Svc Trejybes curch.JPG|thumbPanevėžio|rightPanevėžio-Krekenavos|250px| Panevėžio Švčmiestas|Panevėžys|Sodų g. Trejybės2|akmenų bažnyčia (''2007mūras|[[1803]] m.'').]]|}}
'''Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčia''', – [[Panevėžio vyskupija]], [[Panevėžio-Krekenavos dekanatas]].
 
'''Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčia''', stovi [[Panevėžio vyskupija]], [[Panevėžio-Krekenavos dekanatasPanevėžys|Panevėžyje]].
Stovi [[Panevėžys|Panevėžyje]], Sodų g. 2. Akmenų mūro. Pastatyta [[1803]] m.
 
==Istorija==
 
[[1727]] m. [[Vilnius|Vilniaus]] [[wikt:Kapitula|kapitulos]] kanauninkas Kristupas Belozaras ir [[Bernatoniai|Bernatonių]] seniūnas Kristupas Domaskis su žmona Konstancija įkurdino pijorų vienuolius, dovanojo jiems Pauslavo dvarą su 6 kaimais ir įpareigojo įsteigti ir išlaikyti gimnaziją. [[1727]]–[[1728]] m. pastatyta medinė bažnyčia, vienuolynas ir mokykla. [[1741]] m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; [[1743]] m. skirta daugiau žemių.
 
[[1790]] m. bažnyčia, vienuolynas, mokykla ir ūkiniai trobesiai sudegė. Po gaisro pastatytas mūrinis vienaaukštis vienuolynas, [[1803]] m. – nauja bebokštė akmenų mūro bažnyčia. Iš pradžių ji aptarnavo tik vienuolyną ir mokyklą. Sudegus [[Upytė]]s bažnyčiai, pijorai turėjo aptarnauti ir dalį [[Upytė]]s parapijiečių, rašyti metrikus. Bažnyčia buvo per maža, todėl kapinėse pastatyta nedidelė medinė bažnytėlė ([[wikt:Koplyčia|koplyčia]]), skirta vienuoliams ir jų mokiniams. Po [[1831]] m. sukilimo [[Rusija|Rusijos]] administracija pijorų vienuolyną, bažnyčią ir gimnaziją uždarė. Buvo suimti keli kunigai. Vienuolyno žemės atiduotos stačiatikių parapijai, rūmai paimti kariuomenės reikalams, knygynas ir bažnytiniai reikmenys perduoti [[Ukmergė]]s bažnyčiai. Atimtoji bažnyčia nenaudota, [[1847]] m. paversta cerkve. Miesto gyventojai naudojosi kapinių [[wikt:Koplyčia|koplyčia]], bet [[1864]] m. pijorų kapinės iš katalikų buvo atimtos, [[wikt:Koplyčia|koplyčia]] uždaryta. [[1872]] m. [[wikt:Koplyčia|koplyčia]] nugriauta, ant jos pamatų pastatyta cerkvelė. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] vokiečiai bažnyčioje buvo įrengę karo belaisvių stovyklą.
[[1727]] – [[1728]] m. pastatyta medinė bažnyčia, vienuolynas ir mokykla.
 
[[1918]] m. bažnyčia grąžinta katalikams. Katalikai suremontavo (įrengė 3 [[wikt:Altorius|altorius]], pervežtus iš [[Klovainiai|Klovainių]], vargonus, nugriovė cerkvės bokštelius). Remonto ir įrengimo darbais daugiausia rūpinosi gimnazijos kapelionas kunigas Juozapas Ruškys. [[1919]] m. laikytos pirmosios katalikų pamaldos. Atnaujintoji bažnyčia daugiausia buvo skirta moksleiviams ir kariams. Kurį laiką pamaldos dar laikytos ir klebonijoje įrengtoje [[wikt:Koplyčia|koplyčioje]]. [[1927]] m. [[Panevėžys|Panevėžio]] vyskupas perdavė bažnyčią marijonams. Rektorius marijonas kunigas Jurgis Tilvytis išpuošė bažnyčios vidų. Bažnyčią konsekravo vyskupas [[Kazimieras Paltarokas]]. [[1936]] m. išdažytas vidus.
[[1741]] m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; [[1743]] m. skirta daugiau žemių.
 
[[1790]] m. bažnyčia, vienuolynas, mokykla ir ūkiniai trobesiai sudegė. Po gaisro pastatytas mūrinis vienaaukštis vienuolynas, [[1803]] m. – nauja bebokštė akmenų mūro bažnyčia. Iš pradžių ji aptarnavo tik vienuolyną ir mokyklą. Sudegus [[Upytė]]s bažnyčiai, pijorai turėjo aptarnauti ir dalį [[Upytė]]s parapijiečių, rašyti metrikus. Bažnyčia buvo per maža, todėl kapinėse pastatyta nedidelė medinė bažnytėlė ([[wikt:Koplyčia|koplyčia]]), skirta vienuoliams ir jų mokiniams. Po [[1831]] m. sukilimo [[Rusija|Rusijos]] administracija pijorų vienuolyną, bažnyčią ir gimnaziją uždarė. Buvo suimti keli kunigai. Vienuolyno žemės atiduotos stačiatikių parapijai, rūmai paimti kariuomenės reikalams, knygynas ir bažnytiniai reikmenys perduoti [[Ukmergė]]s bažnyčiai. Atimtoji bažnyčia nenaudota, [[1847]] m. paversta cerkve. Miesto gyventojai naudojosi kapinių [[wikt:Koplyčia|koplyčia]], bet [[1864]] m. pijorų kapinės iš katalikų buvo atimtos, [[wikt:Koplyčia|koplyčia]] uždaryta.
 
[[1872]] m. [[wikt:Koplyčia|koplyčia]] nugriauta, ant jos pamatų pastatyta cerkvelė. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] vokiečiai bažnyčioje buvo įrengę karo belaisvių stovyklą.
 
[[1918]] m. bažnyčia grąžinta katalikams. Katalikai suremontavo (įrengė 3 [[wikt:Altorius|altorius]], pervežtus iš [[Klovainiai|Klovainių]], vargonus, nugriovė cerkvės bokštelius). Remonto ir įrengimo darbais daugiausia rūpinosi gimnazijos kapelionas kunigas Juozapas Ruškys.
 
[[1919]] m. laikytos pirmosios katalikų pamaldos. Atnaujintoji bažnyčia daugiausia buvo skirta moksleiviams ir kariams. Kurį laiką pamaldos dar laikytos ir klebonijoje įrengtoje [[wikt:Koplyčia|koplyčioje]].
 
[[1927]] m. [[Panevėžys|Panevėžio]] vyskupas perdavė bažnyčią marijonams. Rektorius marijonas kunigas Jurgis Tilvytis išpuošė bažnyčios vidų. Bažnyčią konsekravo vyskupas [[Kazimieras Paltarokas]].
 
[[1936]] m. išdažytas vidus.
 
[[1944]] m. bažnyčia gerokai sužalota. Po karo rektorius kunigas Stasys Mažeika bažnyčią suremontavo, sutvarkė [[wikt:Altorius|altorius]], pakabino daug paveikslų. Netrukus bažnyčią valdžia uždarė. Nuo [[1989]] m. vėl veikia.
 
[[category:Panevėžio bažnyčios]]
[[Category:Panevėžio-Krekenavos dekanatas]]
217 935

pakeitimai