Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:{{ltbaz|Svencionys.jpg|thumbVilniaus|250 pxŠvenčionių|Švenčionių bažnyčiarajonas|Švenčionys|Laisvės a. 5|tinkuotas mūras|[[1898]] m.|[[istorizmas]]}}
'''Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia''', – [[Vilniaus arkivyskupija]], [[Švenčionių dekanatas]].
 
'''Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia''', stovi [[Vilniaus arkivyskupija]], [[Švenčionių dekanatasŠvenčionys]]e.
Stovi [[Švenčionys]]e, Laisvės a. 5. Tinkuoto mūro. Pastatyta [[1898]] m. [[Istorizmas|Istoristinė]].
 
==Istorija==
 
Iš [[1514]] m. bažnyčios turtų patvirtinimo dokumento aiškėja, kad [[Švenčionys]]e pirmąją bažnyčią pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas]]. [[1636]] m. pastatyta nauja bažnyčia, [[1743]] m. atstatyta. Dėl jos senumo [[1817]] m. uždrausta laikyti pamaldas. Jos laikytos klebonijoje. Po [[1818]] m. bažnyčia atstatyta. [[Švenčionys]]e [[1831]] m. [[balandžio 10]] d. žuvo Ceikinių finalistas Anupras Labutis, kovojęs sukilėlių būryje. Palaidotas [[Švenčionys|Švenčionių]] bažnyčios šventoriuje. Bažnyčiai [[1832]] m. priklausė [[Kančioginas|Kančiogino]], Kulniškės ir Kunigiškių kaimai. Altarija tada turėjo palivarką ir 9 kaimus.
 
[[1853]] m. bažnyčia atnaujinta. Valdžios siūlymu [[1869]] m. pamokslai, be lenkų kalbos, pradėti sakyti ir rusų kalba. [[1876]] m. leista apmūryti šventorių. [[1889]] m. suprojektuota mūrinė bažnyčia. Generalgubernatorius neleido statyti, nes projekte numatyta puošni jos išorė. [[1892]] m. projektas supaprastintas. [[Švenčionys|Švenčionių]] stačiatikių dvasininkas pasiūlė neduoti leidimo bažnyčiai statyti, kol nebus pastatyta didinga cerkvė. Valdžia siūlymui pritarė. [[1893]] m. prašiusį leidimo asmenį Vilniaus generalgubernatorius įsakė nubausti 150 rb.
[[1636]] m. pastatyta nauja bažnyčia, [[1743]] m. atstatyta. Dėl jos senumo [[1817]] m. uždrausta laikyti pamaldas. Jos laikytos klebonijoje. Po [[1818]] m. bažnyčia atstatyta. [[Švenčionys]]e [[1831]] m. [[balandžio 10]] d. žuvo Ceikinių finalistas Anupras Labutis, kovojęs sukilėlių būryje. Palaidotas [[Švenčionys|Švenčionių]] bažnyčios šventoriuje. Bažnyčiai [[1832]] m. priklausė [[Kančioginas|Kančiogino]], Kulniškės ir Kunigiškių kaimai. Altarija tada turėjo palivarką ir 9 kaimus.
 
[[1895]] m. užsakytas mūrinės cerkvės projektas ir leista statyti bažnyčią. Ji [[1898]] m. pastatyta ir [[1900]] m. vyskupo [[Steponas Aleksandras Žvėravičius|Stepono Aleksandro Žvėravičiaus]] konsekruota. [[1914]] m. pastatyti mūriniai parapijos namai su sale.
[[1853]] m. bažnyčia atnaujinta. Valdžios siūlymu [[1869]] m. pamokslai, be lenkų kalbos, pradėti sakyti ir rusų kalba.
 
[[Švenčionys]]e [[1894]] [[1897]] m. vikaravęs [[Ignotas Šopara]] ([[1864]] [[1931]]) mokė parapijiečius giedoti lietuviškai, ragino namuose kalbėti gimtąja kalba. Kunigas [[Placidas Šarkauskas]] organizavo draudžiamų knygų gabenimą ir platinimą. [[Švenčionys]]e [[1903]] [[1909]] m. klebonavęs [[Jonas Burba]] ([[1853]] [[1915]]) rengė lietuviškus vakarus, skleidė blaivybės idėjas. Kunigų iniciatyva [[1913]] m. įsteigtas [[Rytas (organizacija)|„Ryto“ draugijos]] skyrius. Klebonas Justinas Petronis su kitais [[1919]] m. pradžioje įsteigė lietuvių gimnaziją. Klebonas Nikodemas Vaišutis ([[Švenčionys]]e [[1924]] [[1928]] m.) reikalavo lietuvių kalbos teisių bažnyčioje.
[[1876]] m. leista apmūryti šventorių. [[1889]] m. suprojektuota mūrinė bažnyčia. Generalgubernatorius neleido statyti, nes projekte numatyta puošni jos išorė. [[1892]] m. projektas supaprastintas. [[Švenčionys|Švenčionių]] stačiatikių dvasininkas pasiūlė neduoti leidimo bažnyčiai statyti, kol nebus pastatyta didinga cerkvė. Valdžia siūlymui pritarė.
 
[[1893]] m. prašiusį leidimo asmenį Vilniaus generalgubernatorius įsakė nubausti 150 rb.
 
[[1895]] m. užsakytas mūrinės cerkvės projektas ir leista statyti bažnyčią. Ji [[1898]] m. pastatyta ir [[1900]] m. vyskupo [[Steponas Aleksandras Žvėravičius|Stepono Aleksandro Žvėravičiaus]] konsekruota.
 
[[1914]] m. pastatyti mūriniai parapijos namai su sale.
 
[[Švenčionys]]e [[1894]] – [[1897]] m. vikaravęs [[Ignotas Šopara]] ([[1864]] – [[1931]]) mokė parapijiečius giedoti lietuviškai, ragino namuose kalbėti gimtąja kalba. Kunigas [[Placidas Šarkauskas]] organizavo draudžiamų knygų gabenimą ir platinimą. [[Švenčionys]]e [[1903]] – [[1909]] m. klebonavęs [[Jonas Burba]] ([[1853]] – [[1915]]) rengė lietuviškus vakarus, skleidė blaivybės idėjas. Kunigų iniciatyva [[1913]] m. įsteigtas [[Rytas (organizacija)|„Ryto“ draugijos]] skyrius. Klebonas Justinas Petronis su kitais [[1919]] m. pradžioje įsteigė lietuvių gimnaziją. Klebonas Nikodemas Vaišutis ([[Švenčionys]]e [[1924]] – [[1928]] m.) reikalavo lietuvių kalbos teisių bažnyčioje.
 
==Architektūra==
eilutė 26 ⟶ 17:
Bažnyčia [[Istorizmas|istoristinė]], dvibokštė, su šoninėmis [[wikt:Zakristija| zakristijomis]], pusapskrite [[wikt:Apsidė|apside]]. Vidus 3 [[wikt:Nava|navų]], atskirtų [[wikt:Piliorius|pilioriais]]. [[wikt:Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro.
 
[[Category:Švenčionių rajonasrajono bažnyčios]]
 
[[Category:Lietuvos bažnyčios]]
[[Category:Švenčionių rajonas]]
[[Category:Švenčionių dekanatas]]