4FUN: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S +greek i/w |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:4FUNimage.jpg|thumb|right|240px|4FUN Eurovizijos atrankoje 2007 m.]]
'''4FUN''' – muzikos grupė iš [[Lietuva|Lietuvos]]. Groja [[rokas|roką]], [[poprokas|poproką]], [[country muzika|kantri]] ir panašaus stiliaus muziką. Grupė susikūrė [[2001]] m. Koncertuoja muzikiniuose klubuose ir renginiuose, taip pat ir užsienyje. Grupė gerai pasirodė [[LTV]] dainų dešimtuke (2004 m., 6 vieta) ir [[2004]] m. „[[Visagino Country]]“ festivalyje.
Biografija
== Julija Ritčik & „4 Fun“: nuo A iki Z ==
Trylika metų – tiek laiko savo žvaigždžių valandos teko laukti simpatiškai dainininkei Julijai Ritčik. Ilgus metus ji koncertavo kartu su grupėmis „Road Band“, „Acoustic Trio“, kompozitoriaus A.Klovos suburtu projektu „Country Blues Session Band“, tačiau apie Juliją garsiau buvo prabilta tik šiemet, kai kartu su savo grupe „4 Fun“ nacionaliniame „Eurovizijos“ konkurse pristatė Lietuvos klausytojų širdis pavergusią baladę „Love or leave“, kuri ir laimėjo kelialapį į gegužės dvyliktąją Helsinkyje įvyksiantį „Eurovizijos“ finalą. Jausmai, svajonės, kūryba ir daugybė kitų spalvingų Julijos gyvenimo detalių – šioje jos abėcėlėje.
Akordai. Kai man buvo šešiolika metų ir užsimaniau išmokti groti gitara, man parodė pirmuosius keturis akordus – C, Am, Dm ir G. Supratau, kad šiais akordais galima pagroti daugybę dainų. Gitara išmokau groti per vasarą. Gerokai nukankinau namiškius, nes užsidarydavau virtuvėje ir po 3-4 valandas brazdindavau stygomis. Rugsėjo pirmąją į mokyklą, kur norėjau pagroti dvi daineles, atėjau ant pirštų užsiklijavusi medicininius pleistrus – nuo gitaros stygų brūžinimo ant pirštų iškilo pūslės. Muzikos mokykloje mokiausi groti fortepijonu, bet pramokusi groti gitara, supratau, kad tai kur kas patogesnis instrumentas - jį gali tampytis visur su savimi.
Baladė. Esu labai sentimentali. Kai pradėjau groti, labai mėgdavau dainuoti rusų romansus, visokias arijas iš roko operos „Jesus Christ Superstar“. Apie 50 procentų mano kūrybos sudaro lyriškos dainos, kurias būtų galima priskirti baladėms. Kartais pagalvoju – ar ne per daug?
Cepelinai. Mano šeimoje jų nevirdavo, tad pirmą kartą cepelinų paragavau savo draugės gimtadienyje, kai man buvo šešeri metukai. Baisiai nepatiko. Tačiau laikui bėgant skonis keičiasi. Dabar man jie skanūs, nors jų dažnai nevalgau ir pati negaminu. Jei cepelinai yra normalaus dydžio, galiu sukirsti du didžkukulius.
Daiktas. Negalėčiau gyventi be gitaros. Nuo šešiolikos metų ji man - neatskiriama gyvenimo dalis. Dabartinė mano gitara - dešimties, o gal ir daugiau metų senumo amerikiečių firmos dvylikos stygų „Ovation“ gitara – jau ketvirtoji. Ji taip prilipo man prie rankos, kad mylių ją kaip draugę. Tai yra instrumentas, kuris mane šildo.
Eibė. Mūsų gitaristas Andžejus tuo metu grupėje buvo tik pirmus metus. Jo gimtadienio išvakarėse pasakėme, kad turėsime sugroti koncertą viename kėglių klube. Kitą dieną kitas mūsų gitaristas užvažiavo jo pasiimti iš namų ir specialiai vėlavo – Laimonas jam skambino ir, vaidindamas baisiai supykusį dėl to, kad muzikantai vėluoja į koncertą, ragino paskubėti: „Jau reikia lipti į sceną! Kur jūs? Greičiau!“. Andžejus net suplukęs įbėgo į kėglių klubą, o mes: „Su gimimo diena!“.
Filmai. Mėgstu filmus, kurie vienu metu priverčia ir juoktis, ir verkti. Tarkime, “Bridžitos Džouns dienoraštis“ – jame yra ir labai juokingų, ir graudžių epizodų. Mėgstu prancūziškas, senąsias rusų režisieriaus E.Riazanovo komedijas, kur kartais norisi juoktis pro ašaras. Nesu didelė kino mėgėja, tad jei tenka rinktis tarp knygos ir filmo, dažniausiai renkuosi knygas. M.Bulgakovas, F.Dostojevskis, K.Kastaneda, E.M.Remarkas, E.Hemingvėjus – mėgstu įvairią literatūrą. Kartais būna, kad knygą skaitau iki paryčių. Mano močiutė sugebėdavo paskaityti po kelis puslapius, paskui knygą užversdavo, užsiimdavo kitais darbais ir tik po kurio laiko vėl sugrįždavo prie skaitymo. Aš taip negaliu – jei knyga „veža“, norisi ją „praryti“ kuo greičiau.
Gardumynai. Esu gana atspari gardėsiams, tačiau prieš „Rafaello“ saldainius negaliu atsilaikyti. Galiu iš karto suvalgyti jų net ir visą dėžutę. O užsukusi į teatrą negaliu neatlikti tam tikro ritualo – karšto šokolado puodelis yra būtinas.
Horoskopas. Nemažas mano būrys jaunystės draugų domėjosi astrologija, sudarinėdavo horoskopus. Manau, kad juose yra daug tiesos. Tai yra sudėtingas dalykas, laviruojantis tarp mokslo ir meno. Dabar jau horoskopus sudarinėja ir kompiuteriai, tačiau traktuotijuos – visai kitas dalykas, kuris priklauso nuo astrologo kvalifikacijos. Man, gimusiai tarp Dvynių ir Vėžio ženklų, horoskopas nelabai rūpi kaip vadovas, kaip ir ką reikėtų daryti. Horoskopas labiau įdomus kaip paaiškinimas to, kas buvo ir įvyko.
Idealai. Neturiu idealų. Yra daug žmonių, kurie man patinka ir yra tokie skirtingi, jog nėra nė vieno tokio, į kurį lygiuočiausi.
Juoda. Eurovizijos finale pasirodysime apsirengę juodais drabužiais. Bet gyvenime juodus drabužius dėviu retai, kiek dažniau velkuosi gal tik juodą švarkelį. Juoda spalva tikrai nėra ta, kuri vyrauja mano garderobe.
Kūryba. Su „4 Fun“ esame išleidę koncertinį albumą „Gyvas“, įrašytą Lietuvos radijo tiesioginiame eteryje. Dainavau ir grojau grupėje „Road Band“ – su jais įrašėme šešis albumus, su „Acoustic Trio“ – vieną. Dar vieną albumą esame išleidę su kompozitoriumi A.Klova. Nesu tas žmogus, kuris sukuria daug dainų – parašiau 30-40 dainų, dalį kurių sukūriau su Aleksandru Belkinu. Kartais prie kūrybos prisideda „4 Fun“ gitaristas Justas, o Andžejus kuria instrumentines kompozicijas. Kūryba prasideda nuo minties - tai gali būti keli žodžiai ar muzikinė frazė. Kai žodžiai ir muzikinė frazė „sueina“ į vieną vietą, tada vaikštau gatvėmis ir niūniuoju. Kai žmonės į mane atsisuka, tik tada pagalvoju: „Ups, ar ne per garsiai?“ Taip esu sukūrusi nemažai dainų – bevaikštant po miestą išsigrynina mintis, o grįžusi namo paimu gitarą į rankas ir tada viską sudėlioju į savo vietas.
Loterija. Kai pačiame pirmame atrankos ture mūsų daina smarkiai atitrūko balsų skaičiumi nuo antros vietos, tai suteikė daug vilčių – juk pernai bei užpernai net nebuvome patekę į nacionalinės atrankos finalą. Aš nesu azartiškas žmogus ir vengiu prognozių. Eidama į konkursą, turiu vilties jį laimėti ir bent sau galiu argumentuoti, kodėl mano kūrinys galėtų laimėti. Eurovizija man labiau yra apmąstymo ir tobulėjimo kelias, nei aklas ėjimas va bank: „Pasieks arba nepasiseks“. Man niekada nesisekė loterijose – keletą kartų buvau nusipirkusi bilietus, ir geriausias rezultatas, kokį esu pasiekusi - „Bandykite dar kartą“. Vienas astrologas minėjo, kad nesu tas žmogus, kuris aklai laimi loterijose, ir jei ką laimėsiu, tai tik savo įdirbio dėka.
Meilė. Man tai yra labai svarbus jausmas. Nuo pat jaunystės buvau linkusi įsimylėti. Bet koki flirtą man reikėdavo paversti meile. Svarbu, kad du žmonės, vienas kitam sakydami „Aš tave myliu“, galvoje turėtų maždaug tą patį – ir tai jau bus gerai. Man meilė – kaip ir dainoje „Love or leave“: arba visavertis supratimas, arba nieko.
Neapykanta. Nekenčiu prievartos ir agresijos bet kokiu pavidalu. Tiesiog negaliu pakęsti putų polistirolo, to ausį rėžiančio garso, kai du jo gabalai trinami vienas į kitą, o jei dar kas nors jį pjauna peiliu... Vos pamačius putų polistirolą, man per kūną pereina šiurpas. Taip pat nekenčiu gerklei skirtų purškalų. Kai tenka juos purkštis, tai tampa tikra kančia.
Optimizmas. Esu sukūrusi tokią dainą, kurioje yra žodžiai: „Kartais aš norėčiau bėgt, kartais aš norėčiau rėkt, kartais aš nudėčiau tave, bet gelbsti viltis, kad rytoj bus kita diena“. Tai turbūt ir išsako mano optimistinį požiūrį. Be abejo, būdavo dienų, kai viskas krisdavo iš rankų, bet mintis, kad rytoj bus kita diena, mane visada gelbsti.
Pedagogė. Kai buvau moksleivė, jei tik kas būtų paklausę, ar norčiau tapti mokytoja, būčiau atsakiusi, kad tikrai ne. Buvau gera mokinė, mokyklą baigiau aukso medaliu, tačiau negalėjau net pagalvoti, kad galiu būti mokytoja. Pedagogės darbą pasirinkau atsitiktinai – jau pradėjusi muzikuoti sulaukiau pasiūlymo dėstyti anglų kalbą. Kai pradėjau dirbti, galvojau, kad tai yra tik laikinas darbas. Tačiau per porą metų įsitraukiau ir supratau, kad šis darbas man prie širdies. Pedagogės darbą dirbu jau vienuolika metų. Ketvirtokėliai po „Eurovizijos“ net gerbėjų klubą įsigeidė kurti ir kurį laiką bėgiojo paskui prašydami autografų.
Receptas. Labai mėgstu gaminti, galiu paruoši ir ką nors sudėtingesnio. Bet labiausiai mėgstu tai, kas yra skanu ir greitai pagaminama. Dievinu lietinius – dar močiutė išmokė, kad viską reikia pilti ne į pieną, bet į miltus. Labai svarbu į blynų tešlą įberti actu gesintos sodos. Išmaišai, išeina skysta tešla, keptuvę vos vos patepi aliejumi, gerai ją įkaitini – tada lietiniai išeina labai ploni. Per Užgavėnes su bičiuliais darome tikrą lietinių balių, kur vartojame įvairiausius įdarus – nuo ikrų ir lašišos bei žuvies konservų iki grietinės, medaus, uogienės. Aišku, prie lietinių su ikrais praverčia ir taurelė degtinės.
Svajonė. Teko lankytis Rusnėje, ir ji paliko neišblėstamą įspūdį. Sakiau, kad jei kada nors mesiu muziką ir turėsiu lėšų, apsigyvensiu pamaryje. Tiesa, ten būna potvyniai. Laimonas sako, kad namą tektų statyti ant polių ir reikėtų būtinai turėti pripučiamą valtį - kad galėtume iki Klaipėdos nuplaukti.
Užribis. Mums sako – „Kokiame užribyje jūs, tokie nežinomi, buvote?“. Iš tikrųjų to dėmesio, pasirodymų televizijose buvo ir anksčiau, tačiau dabar dėmesys tiesiog užgriuvo. Smagu, kad jo sulaukėme dėl to, kad darėme kažką savo ir buvome įvertinti. Iš pradžių padidėjęs dėmesys džiugina, paskui pradeda šiek tiek varginti. Žmonės, pasiekę viršūnę, rašydavo, kad kelias viršūnės link yra kur kas įdomesnis nei pati viršūnė. Bet norėdama tai įvertinti, turiu tą viršūnę pasiekti. Džiaugiuosi, kad yra galimybė išbandyti kažką naujo. Tai – lyg drabužiai. Norėdama sužinoti, ar tau kokio nors drabužio reikia, turi jį pasiimti, pasimatuoti ir nuspręsti – reikia jo ar ne. Dabar yra toks laikotarpis, kai matuojuosi tokius drabužius, kokių dar nesu turėjusi.
Teatras. Jaunystėje labai mėgdavau lankytis spektakliuose, vėliau gyvenime buvo periodas, kai į teatrą beveik neužsukdavau. Dabar, kai tik pasitaiko proga, vėl jame lankausi ir džiaugiuosi, kad galiu mėgautis vaidinimais. Paskutinis matytas spektaklis – Oskaro Koršunovo „Meistras ir Margarita“ – paliko pribloškiantį įspūdį.
Vyrai. Mano muzikantai - keturi muškietininkai. Mušamaisiais grojantis Laimonas Staniulionis man yra viskas - ir gyvenimo, ir kūrybos partneris. Jis patikimas, kūrybiškas žmogus, siekiantis viską padaryti kuo geriau. Nervina tik, kai Laimonas pyksta. Gitaristas Andžejus Zujevič – talentingas, tik kiek išsiblaškęs žmogus. Kartais būna – sėdi šalia, dalyvauja pokalbyje, tačiau tuo pačiu metu sugeba savo mintimis „dingti“. Gitaristas Justas Jasenka – santūrus žmogus. Kai jis sako, kad kažkas yra „neblogai“, gali suprasti, kad yra labai gerai. Justo tėvas – boso gitaristas Rimantas Jasenka - yra labai šaunus muzikantas ir bene didžiausias artistas mūsų grupėje. Jis yra taktiškumo ir elegancijos įsikūnijimas, tik žiauriai vėluoja.
Zoopasaulis. Teko auginti ir kates, tačiau labiausiai prie širdies yra šunys. Penkerius metus auginame Stafordšyro terjerą Tiną. Tai kovinės veislės šuo, kuris griauna visus mitus. Draugiškesnio padaro nesu mačiusi. Juokauju, kad jei įsibrautų vagys, Tina iš džiaugsmo juos mirtinai užlaižytų. Man atrodo, kad ją domina kiekvienas padaras, net katės. Tik nė viena katė dar nėra patikėjusi gerais Tinos ketinimais. Ji puikiai pritampa prie mūsų dienotvarkės ir be didesnio vargo gali pusę dienos praleisti mūsų grupės autobuse – jei tik nėra labai karšta ir yra vandens.
== Eurovizija ==
Grupė 4FUN yra tris kartus dalyvavusi Eurovizijos nacionalinėje atrankoje Lietuvoje. Pirmi du kartai ([[2005]] ir [[2006]] metais) buvo nesėkmingi, bet trečiąkart, [[2007]] metais, grupė laimėjo atranką su lyriška daina „Love or Leave“, aplenkusi finale [[Rūta Ščiogolevaitė|Rūtą Ščiogolevaitę]] ir [[Aistė Pilvelytė|Aistę Pilvelytę]]. 4FUN gegužės mėnėsį atstovaus Lietuvai [[Helsinkis|Helsinkyje]], [[2007 Eurovizija|2007 m. Eurovizijos dainų konkurse]].
| |||