Grigorijus Kanovičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
BigHead (aptarimas | indėlis)
Pora smulkmenų
Eilutė 9:
| mirties data = {{Mirė|2023|01|20|1929|06|18|}}
| mirties vieta = [[Tel Avivas]], [[Izraelis]]
| tautybė = [[Žydas]]<ref>https://rasytojai.lt/rasytojai/kanovicius-grigorijus/</ref>
| tautybė =
| sutuoktinis =
| tėvas =
Eilutė 15:
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla = rašytojas[[Rašytojas]] prozininkas([[proza]]), dramaturgasscenaristas, vertėjas, scenarijų autorius ir režisierius
| sritis =
| įstaigos =
Eilutė 30:
}}
 
'''Grigorijus Kanovičius''' ([[1929]] m. [[birželio 18]] d. [[Jonava|Jonavoje]] – [[2023]] m. [[sausio 20]] d. [[Tel Avivas|Tel Avive]], [[Izraelis|Izraelyje]]<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1070438/mire-rasytojas-grigorijus-kanovicius Mirė rašytojas Grigorijus Kanovičius]. LRT. 2023-01-20. Nuoroda tikrinta 2023-01-21.</ref>) – [[rašytojas, dramaturgas]], scenaristas, vertėjas ir režisierius.<ref>https://www.jonava.lt/apdovanojimai/garbes-pilieciai/grigorijus-jakovas-kanovicius/105 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221030133652/https://www.jonava.lt/apdovanojimai/garbes-pilieciai/grigorijus-jakovas-kanovicius/105 |date=2022-10-30 }}</ref>
 
== Biografija ==
Vaikystę praleido Jonavoje.<ref>[http://www.maironiomuziejus.lt/index.php?id=106 „Rašytojai, gimę, gyvenę arba gyvenantys Jonavos rajone“] ([[Maironio muziejus|Maironio muziejaus]] informacija)</ref> [[1941]] m., prasidėjus [[Antrasis Pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], pasitraukė į [[Rytai|Rytus]]. Gyveno ir mokėsi [[Kazachstanas|Kazachstane]], [[Uralo kalnai|Urale]]. [[1945]] m. sugrįžo į [[Lietuva|Lietuvą]], apsigyveno [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1948]] m. debiutavo kaip [[poetas]].
 
[[1953]] m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus valstybinio universitetoVU]] [[Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas|Istorijos–filologijos fakultetą]], rusų kalbos ir literatūros specialybę. Dirbo [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos Mokslų akademijos]] lietuvių kalbos ir literatūros institute, [[Lietuvos kino studija|Lietuvos kino studijoje]]. [[Sąjūdis|Sąjūdžio tarybos narys]]. 1988–1993 m. [[Lietuvos žydų bendruomenė|Lietuvos žydų bendruomenės]] pirmininkas. 1993 m. emigravo į [[Izraelis|Izraelį]].
 
1993 m. emigravo į [[Izraelis|Izraelį]]. Nuo 1995 iki [[1999]]1995–1999 m. didžiausio [[JAV]] rusų kalba laikraščio „Novoje ruskoje slovo“ („Naujas rusų žodis“) korespondentas Izraelyje.
 
== Kūryba ==
Autobiografinė1959 m. išleista autobiografinė apysaka „Aš žiūriu į žvaigždes“ [[1959]] m.buvo Pirmapirma apysaka [[Tarybų SąjungaSSRS|TarybųSovietų Sąjungojesąjungoje]] apie žydų gyvenimą,. pažadinusi cikląPažado romanų ciklą apie pusantro šimto metų Lietuvos žydų istoriją: trilogija „Žvakės vėjyje“ [[1986]] m. Dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“ [[1983]] m. ir „Ir nėra vergams rojaus“ [[1990]] m. Dilogija „Ožiukas už pora skatikų“ 1996 m., romanai „Nenusigręžk nuo mirties“ 1992 m. ir „Žydų parkas“ 1998. Tematiškai autorius priskiria šiam ciklui apysakas „Sapnų pardavėjas“ ir „Nukirstų medžių šlamėjimas“, „Veidai sutemose“ ir naują romaną „Šėtono gundymai“. Naujausias rašytojo kūrinys – romanas „Šėtono apžavai“, išleistas 2008 m. Be to knyga „Našlių kelionės“ (2 apysakos ir 3 „nepramanyti apsakymai“)<ref>[http://www.rasyk.lt/knygos/nasliu-keliones/1601.html rasyk.lt] Goda Volbikaitė, 2005-08-14, literatura.lt </ref> Išvertė keliasdešimt knygų iš lietuvių ir jidiš kalbų. G. Kanovičiaus proza išversta į 12 kalbų<ref>[http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=1020&-find= LLE informacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070108012659/http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=1020&-find= |date=2007-01-08 }} (biografija)</ref>.
 
Parašė scenarijus kino filmams:
Parašė scenarijus kino filmams [[Surask mane]] (1967, rež. [[Algirdas Araminas]], LKS); [[Ave, Vita (filmas)|Ave, Vita]] (1969, rež. [[Almantas Grikevičius]], LKS); [[Žaizdos žemės mūsų]] (1971, rež. [[Marijonas Giedrys]], LKS); [[Ties riba]] (1973, rež. [[Raimondas Vabalas]], LKS); [[Ilga kelionė prie jūros]] (kartu su I. Fridbergu, 1976, rež. [[Algirdas Araminas]], LKS), Lizdas vėjyje (kartu su I. Fridbergu, 1979, rež. Olav Neuland, Tallinnfilm); Palinkėk man prasto oro (kartu su I. Fridbergu, 1980, rež. Varis Brasla, Rygos kino studija); Miško našlaitės (kartu su I. Fridbergu, 1980, rež. Kaljo Kiisk, Tallinnfilm)<ref>„XX a. Lietuvos žydų enciklopedinis žinynas“, 2007 m. Vilnius</ref>.
* 1967 m. [[Surask mane]] (rež. [[Algirdas Araminas]], [[LKS]]);
* 1969 m. [[Ave, Vita (filmas)|Ave, Vita]] (rež. [[Almantas Grikevičius]], LKS);
* 1971 m. [[Žaizdos žemės mūsų]] (rež. [[Marijonas Giedrys]], LKS);
* 1973 m. [[Ties riba]] (rež. [[Raimondas Vabalas]], LKS);
* 1976 m. [[Ilga kelionė prie jūros]] (kartu su I. Fridbergu, rež. [[Algirdas Araminas]], LKS)
* 1979 m. Lizdas vėjyje (kartu su I. Fridbergu, rež. Olav Neuland, Tallinnfilm);
* 1980 m. Palinkėk man prasto oro (kartu su I. Fridbergu, rež. Varis Brasla, Rygos kino studija);
* 1980 m. Miško našlaitės (kartu su I. Fridbergu, rež. Kaljo Kiisk, Tallinnfilm)<ref>„XX a. Lietuvos žydų enciklopedinis žinynas“, 2007 m. Vilnius</ref>.
 
== ApdovanojimaiĮvertinimas ==
* Dilogijos „Ožiukas už pora skatikų“ pagrindu sukurtas spektaklis „[[Nusišypsok mums, Viešpatie]]“ laimėjo pagrindinį apdovanojimą Baltijos ir [[Šiaurės Europa|Šiaurės Europos]] teatrų festivalyje.
* Romanas „Žydų parkas“ pripažintas geriausiu Izraelyje 1997 metų romanu [[rusų kalba]].
* [[1995]] m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius|Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius]]
* [[2010]] m. [[Vyriausybės kultūros ir meno premija]]
* [[2014]] m. [[Nacionalinė kultūros ir meno premija]]
* [[2014]] m. [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius]]<ref>[[Algis Kalėda]]. [https://www.vle.lt/straipsnis/grigorijus-kanovicius/ Grigorijus Kanovičius]. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. 2018-05-30. Nuoroda tikrinta 2023-01-21.</ref>
 
== Šaltiniai ==