Harry S. Truman: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 48:
 
== Biografija ==
Trumenas gimė [[Misūris|Misūrio]] valstijoje, kurioje didžiąją vaikystės dalį praleido šeimos fermoje. Paskutiniaisiais [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais tarnavo mūšyje [[Prancūzija|Prancūzijoje]], atlikdamas artilerijos vado pareigas. Po karo trumpą laiką buvo Kansas Sičio galanterijos savininkas, tačiau šiam verslui sužlugus, su Tomo Pendergesto pagalba prisijungė prie demokratų partijos. 1922 m. buvo išrinktas Kansas Sičio apygardos teisėju ir 1926 m. buvo paaukštintas į pirmininkaujančio teisėjo postą. Nuo 1935 iki 1945 m. dirbo JAV senate, šiuo metu lyderiavo jo komitetui, kuris padėjo atskleisti gynybos gamybos apgaulę. 1944 m. išrinkus Teodorą Ruzveltą prezidentu, Trumenas ėjo viceprezidento pareigas, tačiau Ruzveltui mirus vos už kelių mėnesių tapo prezidentu. Per savo kadenciją galutinai įkūrė Jungtines Tautas, padėjo sutvarkyti Nacistinės Vokietijos pasidavimą, įsakė atominės bombos numetimus ant Hirošimos ir Nagasakio, palaikė Maršalo plano įgyvendinimą, įkūrė Centrinę Žvalgybos Agentūrą (ČŽV) bei vadovavo JAV karių išsiuntimui į Pietų Korėją. Vienas žymiausių jo darbų - 1947 m. Trumeno doktrina, žyminti JAV izoliacionizmo pabaigą. 1948 m. įveikė Tomą Diujį prezidento rinkimuose ir ėjo šias pareigas iki 1953 m. kada buvo pakeistas Dvaito Eizenhauerio. Nors po prezidentinio posto palikimo buvo vienas mažiausiai populiarių JAV prezidentų, su laiku buvo rečiau kritikuojamas ir 2009 m. apklausoje buvo išrinktas penktu geriausiu JAV prezidentu.
 
Palikęs prezidento postą, Trumanas grįžo į Misūrio valstiją, gyventi Wallace namuose, kuriuos jis ir žmona Bess dalijosi su Trumeno motina. 1955 ir 1956 m. išleido dviejų tomų memuarus, kurie sulaukė komercinio ir kritinio pripažinimo. Dirbo siekdamas finansuoti savo prezidencinę biblioteką, kurią pagal prezidentinę tradiciją vėliau paaukojo federalinei vyriausybei. Lankėsi universitetuose ir skaitė paskaitas Jeilio ir Kanisijaus universitetuose.
 
Trumenas kritikavo pilietinių teisių judėjimą, nepaisant jo palaikančios pozicijos pilietinių teisių atžvilgiu, kai buvo prezidentas. Septinto dešimtmečio eigoje kritikavo Martiną Liuterį Kingą bei tarprasines vedybas.
 
Nuo 1964 m. Hario Trumeno fizinė būklė suprastėjo ir 1972 m. mirė nuo Pneumonijos.
 
== Šaltiniai ==